VETERINARIJOS FAKULTETO VETERINARIJOS KLINIKŲ DARBO YPATUMAI KARANTINO METU
Prasidėjus pandemijai, žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose vis sutinkami teiginiai apie naminių gyvūnų užsikrėtimą COVID-19, tačiau šiai dienai tiek pasaulinė sveikatos, tiek pasaulinės veterinarijos organizacijos sutinka, kad nėra moksliškai pagrįstų įrodymų, jog namuose laikomi gyvūnai galėtų šį virusą perduoti žmonėms. Amerikos veterinarinės medicinos asociacija pandemijos metu yra sukūrusi internetinį puslapį, kuriame veterinarijos gydytojai gali sekti informaciją apie pasaulyje užfiksuotus COVID-19 atvejus gyvūnams (2 šunys Hon Konge ir 1 katė Belgijoje) bei kitą aktualią informaciją susijusią su pandemija.
Žinoma, korona virusas gyvūnų pasaulyje nėra naujiena. Šunys gali užsikrėsti I ir II grupių korona virusu, kurie sukelia enteritą (I gr.) arba ūmų infekcinį tracheobronchitą, kitaip žinomą „šunidžių kosulį“ (II gr.). Katėms šis virusas gali sukelti besimptomę infekciją, viduriavimą bei kačių infekcinį peritonitą, o triušiams – enteritą, infekcinę kardiomiopatiją arba pleuros efuziją. Tačiau nei viena šio viruso atmaina taip pat nėra perduodama žmonėms. Mokslininkams esant aktyviame tyrimų etape, vis iš arčiau susipažįstant su naujuoju pavojinguoju virusu, atkreipiamas dėmesys, kad visi sergantieji COVID-19 savo augintinių priežiūrą turi patikėti sveikiems savo artimiesiems ir sergant vengti artimo kontakto.
Pasaulyje kilusi pandemija ir paskelbtas karantinas neaplenkė ir LSMU dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikos. Šią savaitę, kaip ir daugelis kitų universiteto bendruomenės narių, veterinarijos gydytojai-dėstytojai po intensyvių savaičių ruošimosi startavo su nuotolinėmis studijomis. Atsakingai teko pažiūrėti ne tik į paskaitas ar laboratorinius darbus, bet ir klinikoje turėjusius vykti praktinius įgūdžius. Nors didžioji dalis darbų persikėlė į virtualią erdvę, klinikinis darbas vykdomas ir toliau. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu veterinarijos gydytojams ir veterinarijos vaistininkams vykdyti savo veiklą leidžiama. Smulkiųjų gyvūnų klinika dirba įprastu rėžimu – visą parą, tačiau personalo ir klientų srautas yra griežtai reguliuojamas. Stacionaro pacientų lankymas griežtai draudžiamas.
Klinikoje kiekvieną dieną dirba sudarytos komandos: chirurgas, terapeutas, vaistinės ir laboratorijos veterinarijos gydytojai, vet. sanitarai, nakties metu – budintys: gydytojas ir vet. sanitaras. Gydytojai specialistai budi namuose ir yra pasiruošę atvykti į kliniką, jei skubiai prireiktų jų pagalbos. Personalas laikydamasis SAM, VMVT bei pasaulinių veterinarijos gydytojus vienijančių asociacijų rekomendacijų neatlieka planinių procedūrų, tokių kaip vakcinacija ar kastracija. Lėtinėmis ligomis sergančių pacientų savininkai konsultuojami nuotoliniu būdu: el. paštu ir telefonu, veterinarijos gydytojai telefonu yra pasiekiami ir namuose.
Nors pacientų srautas dėl karantino yra sumažintas, vis tik darbo klinikoje yra pakankamai daug. Veterinarijos gydytojai atlieka neatidėliotinas ortopedines operacijas (pvz.: chirurginį lūžių gydymą), minkštųjų audinių operacijas (pvz.: Cezario pjūvį), suteikia skubią pagalbą apsinuodijimų ir mechaninių traumų atvejais ar paūmėjus gyvūnų lėtinėms ligoms. Taip pat ir toliau vykdoma būtinosios - laboratorinė ir vaizdinės diagnostikos veiklos.
Stengiantis sumažinti klientų srautus, ir kiek galima apriboti kontaktų kiekį į kliniką sergantį gyvūną gali atlydėti tik vienas asmuo. Klinikos darbuotojai dirba vadovaudamiesi WSAVA ir FECAVA pateiktomis rekomendacijomis, todėl registratūros darbuotojai, stengiasi kiekvieną atvykstantį klientą išsamiai informuoti kaip ir kodėl vykdoma klinikos veikla.
Sekdami naujienas Lietuvoje ir pasaulyje, suprantame su kokiais milžiniškais iššūkiais šiuo metu susiduria ligoninėse dirbantys medikai. Viso kolektyvo vardu dėkojame už Jūsų atsidavimą ir pastangas. Šiuo sudėtingu laiku mažiausiai norėtumėm, kad susirgtų Jūsų keturkojai draugai, tačiau jei taip nutiktų, skambinkite, rašykite ir visi kartu rasime bendrą sprendimą, kaip padėti.
Veterinarijos gydytojos: B. Zakarevičiūtė, S. Čechovičienė
Dalintis
Prasidėjus pandemijai, žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose vis sutinkami teiginiai apie naminių gyvūnų užsikrėtimą COVID-19, tačiau šiai dienai tiek pasaulinė sveikatos, tiek pasaulinės veterinarijos organizacijos sutinka, kad nėra moksliškai pagrįstų įrodymų, jog namuose laikomi gyvūnai galėtų šį virusą perduoti žmonėms. Amerikos veterinarinės medicinos asociacija pandemijos metu yra sukūrusi internetinį puslapį, kuriame veterinarijos gydytojai gali sekti informaciją apie pasaulyje užfiksuotus COVID-19 atvejus gyvūnams (2 šunys Hon Konge ir 1 katė Belgijoje) bei kitą aktualią informaciją susijusią su pandemija.
Žinoma, korona virusas gyvūnų pasaulyje nėra naujiena. Šunys gali užsikrėsti I ir II grupių korona virusu, kurie sukelia enteritą (I gr.) arba ūmų infekcinį tracheobronchitą, kitaip žinomą „šunidžių kosulį“ (II gr.). Katėms šis virusas gali sukelti besimptomę infekciją, viduriavimą bei kačių infekcinį peritonitą, o triušiams – enteritą, infekcinę kardiomiopatiją arba pleuros efuziją. Tačiau nei viena šio viruso atmaina taip pat nėra perduodama žmonėms. Mokslininkams esant aktyviame tyrimų etape, vis iš arčiau susipažįstant su naujuoju pavojinguoju virusu, atkreipiamas dėmesys, kad visi sergantieji COVID-19 savo augintinių priežiūrą turi patikėti sveikiems savo artimiesiems ir sergant vengti artimo kontakto.
Pasaulyje kilusi pandemija ir paskelbtas karantinas neaplenkė ir LSMU dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikos. Šią savaitę, kaip ir daugelis kitų universiteto bendruomenės narių, veterinarijos gydytojai-dėstytojai po intensyvių savaičių ruošimosi startavo su nuotolinėmis studijomis. Atsakingai teko pažiūrėti ne tik į paskaitas ar laboratorinius darbus, bet ir klinikoje turėjusius vykti praktinius įgūdžius. Nors didžioji dalis darbų persikėlė į virtualią erdvę, klinikinis darbas vykdomas ir toliau. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu veterinarijos gydytojams ir veterinarijos vaistininkams vykdyti savo veiklą leidžiama. Smulkiųjų gyvūnų klinika dirba įprastu rėžimu – visą parą, tačiau personalo ir klientų srautas yra griežtai reguliuojamas. Stacionaro pacientų lankymas griežtai draudžiamas.
Klinikoje kiekvieną dieną dirba sudarytos komandos: chirurgas, terapeutas, vaistinės ir laboratorijos veterinarijos gydytojai, vet. sanitarai, nakties metu – budintys: gydytojas ir vet. sanitaras. Gydytojai specialistai budi namuose ir yra pasiruošę atvykti į kliniką, jei skubiai prireiktų jų pagalbos. Personalas laikydamasis SAM, VMVT bei pasaulinių veterinarijos gydytojus vienijančių asociacijų rekomendacijų neatlieka planinių procedūrų, tokių kaip vakcinacija ar kastracija. Lėtinėmis ligomis sergančių pacientų savininkai konsultuojami nuotoliniu būdu: el. paštu ir telefonu, veterinarijos gydytojai telefonu yra pasiekiami ir namuose.
Nors pacientų srautas dėl karantino yra sumažintas, vis tik darbo klinikoje yra pakankamai daug. Veterinarijos gydytojai atlieka neatidėliotinas ortopedines operacijas (pvz.: chirurginį lūžių gydymą), minkštųjų audinių operacijas (pvz.: Cezario pjūvį), suteikia skubią pagalbą apsinuodijimų ir mechaninių traumų atvejais ar paūmėjus gyvūnų lėtinėms ligoms. Taip pat ir toliau vykdoma būtinosios - laboratorinė ir vaizdinės diagnostikos veiklos.
Stengiantis sumažinti klientų srautus, ir kiek galima apriboti kontaktų kiekį į kliniką sergantį gyvūną gali atlydėti tik vienas asmuo. Klinikos darbuotojai dirba vadovaudamiesi WSAVA ir FECAVA pateiktomis rekomendacijomis, todėl registratūros darbuotojai, stengiasi kiekvieną atvykstantį klientą išsamiai informuoti kaip ir kodėl vykdoma klinikos veikla.
Sekdami naujienas Lietuvoje ir pasaulyje, suprantame su kokiais milžiniškais iššūkiais šiuo metu susiduria ligoninėse dirbantys medikai. Viso kolektyvo vardu dėkojame už Jūsų atsidavimą ir pastangas. Šiuo sudėtingu laiku mažiausiai norėtumėm, kad susirgtų Jūsų keturkojai draugai, tačiau jei taip nutiktų, skambinkite, rašykite ir visi kartu rasime bendrą sprendimą, kaip padėti.
Veterinarijos gydytojos: B. Zakarevičiūtė, S. Čechovičienė
Galerija
