Pėdučių priežiūra šaltuoju sezonu
Jau ne staigmena išvysti šunį, o kartais ir katiną, su batais. Ir tikrai tai nėra pasakojimas apie Batuotą Katiną. Yra įvairių būklių, kai gyvūnui reikalingi apsauginiai batai: žaizda pėdoje, gipsuota/sutvarstyta distalinė galūnės dalis, kurią norime apsaugoti nuo drėgmės ar purvo bei išvengti galūnės laižymo. Visgi žiemos metu augintinių su batukais matome daugiau. Atsakingi šeimininkai prieš vesdami į lauką šaltuoju sezonu, esant ledui ir/ar sniegui, savo gyvūnų pėdas tepa specialiais pėdučių vaškais ar deda apsauginius batus. Tačiau kokie kiti galimi pėdučių apsaugos būdai šaltuoju metų laiku? Patarimais dalinasi LSMU VA dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikos vet.gydytoja-dermatologė Vita Ambrulaitienė.
Nors tiek šunų, tiek kačių pėdutės padengtos ganėtinai storu raginiu odos sluoksniu, visgi ir šią ,,apsaugą” kartais reikia pastiprinti. Batai mechaniškai apsaugo odą nuo šalčio, drėgmės, ledo, sniego, barstomų druskų ir žvyro mišinių, kurie skirti ledo tirpinimui. Pėdučių vaškai yra skirti tepti ant pėdų odos keletą minučių prieš išvedant gyvūną į lauką. Vaškas sukuria vandeniui atsparų apsauginį sluoksnį, apsaugo nuo šalčio poveikio, saugo nuo fizinio poveikio, pavyzdžiui, kieto, grubaus paviršiaus, žvyro, druskos, skirtos ledo tirpinimui. Į pėdučių priežiūrai skirtus produktus be bičių vaško dažnai būna įdėta įvairių aliejų, augalinių ekstraktų, vitamino E, kurie pasižymi odą maitinančiu ir drėkinančiu poveikiu. Tokia apsauga ypatingai svarbi, jei pėdutėse yra įtrūkimų, įplėšimų ar gyvūnas turi dermatologinių problemų, kurios sukelia pododermatitą - tarpupirščių odos uždegimą.
Įdomus faktas tai, kad vieno mokslinio tyrimo metu buvo tirti ir lyginami šunų bei kačių pėdučių kraujagyslių tinklai. Tyrimo metu nustatyta, jog katės turi ženkliai mažesnį kapiliarų kiekį. Dėl šios priežasties katės, lyginant su šunimis, yra mažiau atsparios šalčiui. Taigi, jei turite katiną, kurį išleidžiate į lauką ar vedatės pavedžioti - jo letenėlių nepamirškite patepti tam skirta priemone.
Keli pagrindiniai patarimai, kuriais reiktų kliautis šaltuoju periodu:
1. Tinkamai nukirpti nagai. Tinkamas nagų ilgis – nesiremia į žemę, bėgant per kambarį Jūs negirdite nagų caksėjimo. Per ilgi nagai ne tik neleidžia taisyklingai statyti galūnės, bet tuo pačiu nesuteikia tinkamos atramos, svorio spaudimas tenka kitiems raumenims, sąnariams. Dėl to išauga traumų tikimybė, ypatingai nagų nulūžimo, gali atsirasti sąnarių skausmai, šlubavimas.
2. Esant sniegui ir/ar ledui reikėtų patrumpinti kailiuką, esantį tarpupirščiuose, pėdučių vidinėje pusėje. Dėl ilgo kailio ir šilumos tarpupirščiuose, į tarpupirščius patekęs ledas/sniegas tirpsta ir vėl užšąla kartu įtraukdamas kailį, nešvarumus iš aplinkos. Tokiu būdu susiformuoja ledo gumulai, kurie trukdo komfortabiliai judėti, o grįžus į namus sudėtinga juos sutvarkyti. Tačiau, jei auginate šunį, kuris yra arktinės kilmės, pavyzdžiui: haskiai, malamutai, samojedai, eskimų šunys - tokia procedūra nėra būtina.
3. Prieš einant į lauką, švarias, sausas pėdas patepti specialiu pėdučių vašku arba dėti batus. Jei pasivaikščiojimas ilgesnis ar labai intensyvus, daug lakstoma, tada pėdučių sutepimą reiktų pakartoti ir pasivaikščiojimo metu.
4. Atkreipkite dėmesį į tai, kad kietas sniegas, ledo gabaliukai gali supjaustyti pėdučių odą, todėl kas kartą grįžę iš lauko gerai apžiūrėkite pėdutes. Atkreipkite dėmesį ar gyvūnas grįžęs namo nepradėjo intensyviai laižyti pėdų. Tai gali būti ženklas, jog gyvūnas patiria skausmą, diskomfortą dėl galimo sužeidimo.
5. Grįžus į namus nuo pėdų reikia nuvalyti žvyrą, kad plaudami neįtrintume smulkių, aštrių dalelių į odą. Tada nuplauti šiltu vandeniu (tik ne karštu), gerai išplaunant vidines pėdučių dalis, tarpupirščius. Jei yra sąvėlų - iškirpti. Būtina gerai nusausinti.
6. Jei lauke mažiau nei –17 C°, reiktų vengti vedžiojimo, tik trumpas išėjimas būtiniesiems poreikiams patenkinti. Prieš tai patepus pėdutes vašku ar uždėjus batukus.
7. Ypatingas dėmesys, jei vedžiojate gyvūną ten, kur barstomos druskos, ledui tirpdyti, ar jų mišiniai. Jei neįmanoma tokių vietų vengti, būtina preciziška pėdučių priežiūra, kad neleistume druskoms patekti ar gebėtume pašalinti jas nuo odos. Šios druskos gali sukelti stiprų odos dirginimą, ypač, jei pėdutėse yra įtrūkimų, įplėšimų. Taip pat svarbu paminėti, kad tokios druskos kenksmingos burnos ertmei ar virškinamajam traktui, jei šuo ėda sniegą, kuriame yra druskų.
8. Jei puikiai prižiūrite pėdas - šaunu. Nepamirškite ir aprengti šunų ar kačių, kurie nėra prisitaikę prie šaltojo sezono. Svarbu, kad rūbas nebūtų per daug aptemptas ar per daug laisvas, nes pirmuoju atveju tai varžo judesius, o antruoju - leidžia patekti šaltam orui tarp medžiagos ir kūno, dėl ko prarandama šiluma.
9. Patarimas ne apie pėdutes, bet apie šunis bei kates, kurie laikomi šaltuoju sezonu lauke. Užtikrinkite neužšąlančius vandens šaltinius, pasirūpinkite kaloringesniu pašaru, užtikrinkite saugią pastogę, kurioje gyvūnas gali ilsėtis, miegoti neveikiamas drėgmės, šalčio, vėjo.
Jei reikia augintiniui patrumpinti nagus, apžiūrėti paraudusias, sužalotas pėdutes ar jei gyvūnas pradėjo dažniau laižyti pėdas, atsirado žaizdų ar kilo kitokių problemų - visada lauksime jūsų.
Dalintis
Jau ne staigmena išvysti šunį, o kartais ir katiną, su batais. Ir tikrai tai nėra pasakojimas apie Batuotą Katiną. Yra įvairių būklių, kai gyvūnui reikalingi apsauginiai batai: žaizda pėdoje, gipsuota/sutvarstyta distalinė galūnės dalis, kurią norime apsaugoti nuo drėgmės ar purvo bei išvengti galūnės laižymo. Visgi žiemos metu augintinių su batukais matome daugiau. Atsakingi šeimininkai prieš vesdami į lauką šaltuoju sezonu, esant ledui ir/ar sniegui, savo gyvūnų pėdas tepa specialiais pėdučių vaškais ar deda apsauginius batus. Tačiau kokie kiti galimi pėdučių apsaugos būdai šaltuoju metų laiku? Patarimais dalinasi LSMU VA dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikos vet.gydytoja-dermatologė Vita Ambrulaitienė.
Nors tiek šunų, tiek kačių pėdutės padengtos ganėtinai storu raginiu odos sluoksniu, visgi ir šią ,,apsaugą” kartais reikia pastiprinti. Batai mechaniškai apsaugo odą nuo šalčio, drėgmės, ledo, sniego, barstomų druskų ir žvyro mišinių, kurie skirti ledo tirpinimui. Pėdučių vaškai yra skirti tepti ant pėdų odos keletą minučių prieš išvedant gyvūną į lauką. Vaškas sukuria vandeniui atsparų apsauginį sluoksnį, apsaugo nuo šalčio poveikio, saugo nuo fizinio poveikio, pavyzdžiui, kieto, grubaus paviršiaus, žvyro, druskos, skirtos ledo tirpinimui. Į pėdučių priežiūrai skirtus produktus be bičių vaško dažnai būna įdėta įvairių aliejų, augalinių ekstraktų, vitamino E, kurie pasižymi odą maitinančiu ir drėkinančiu poveikiu. Tokia apsauga ypatingai svarbi, jei pėdutėse yra įtrūkimų, įplėšimų ar gyvūnas turi dermatologinių problemų, kurios sukelia pododermatitą - tarpupirščių odos uždegimą.
Įdomus faktas tai, kad vieno mokslinio tyrimo metu buvo tirti ir lyginami šunų bei kačių pėdučių kraujagyslių tinklai. Tyrimo metu nustatyta, jog katės turi ženkliai mažesnį kapiliarų kiekį. Dėl šios priežasties katės, lyginant su šunimis, yra mažiau atsparios šalčiui. Taigi, jei turite katiną, kurį išleidžiate į lauką ar vedatės pavedžioti - jo letenėlių nepamirškite patepti tam skirta priemone.
Keli pagrindiniai patarimai, kuriais reiktų kliautis šaltuoju periodu:
1. Tinkamai nukirpti nagai. Tinkamas nagų ilgis – nesiremia į žemę, bėgant per kambarį Jūs negirdite nagų caksėjimo. Per ilgi nagai ne tik neleidžia taisyklingai statyti galūnės, bet tuo pačiu nesuteikia tinkamos atramos, svorio spaudimas tenka kitiems raumenims, sąnariams. Dėl to išauga traumų tikimybė, ypatingai nagų nulūžimo, gali atsirasti sąnarių skausmai, šlubavimas.
2. Esant sniegui ir/ar ledui reikėtų patrumpinti kailiuką, esantį tarpupirščiuose, pėdučių vidinėje pusėje. Dėl ilgo kailio ir šilumos tarpupirščiuose, į tarpupirščius patekęs ledas/sniegas tirpsta ir vėl užšąla kartu įtraukdamas kailį, nešvarumus iš aplinkos. Tokiu būdu susiformuoja ledo gumulai, kurie trukdo komfortabiliai judėti, o grįžus į namus sudėtinga juos sutvarkyti. Tačiau, jei auginate šunį, kuris yra arktinės kilmės, pavyzdžiui: haskiai, malamutai, samojedai, eskimų šunys - tokia procedūra nėra būtina.
3. Prieš einant į lauką, švarias, sausas pėdas patepti specialiu pėdučių vašku arba dėti batus. Jei pasivaikščiojimas ilgesnis ar labai intensyvus, daug lakstoma, tada pėdučių sutepimą reiktų pakartoti ir pasivaikščiojimo metu.
4. Atkreipkite dėmesį į tai, kad kietas sniegas, ledo gabaliukai gali supjaustyti pėdučių odą, todėl kas kartą grįžę iš lauko gerai apžiūrėkite pėdutes. Atkreipkite dėmesį ar gyvūnas grįžęs namo nepradėjo intensyviai laižyti pėdų. Tai gali būti ženklas, jog gyvūnas patiria skausmą, diskomfortą dėl galimo sužeidimo.
5. Grįžus į namus nuo pėdų reikia nuvalyti žvyrą, kad plaudami neįtrintume smulkių, aštrių dalelių į odą. Tada nuplauti šiltu vandeniu (tik ne karštu), gerai išplaunant vidines pėdučių dalis, tarpupirščius. Jei yra sąvėlų - iškirpti. Būtina gerai nusausinti.
6. Jei lauke mažiau nei –17 C°, reiktų vengti vedžiojimo, tik trumpas išėjimas būtiniesiems poreikiams patenkinti. Prieš tai patepus pėdutes vašku ar uždėjus batukus.
7. Ypatingas dėmesys, jei vedžiojate gyvūną ten, kur barstomos druskos, ledui tirpdyti, ar jų mišiniai. Jei neįmanoma tokių vietų vengti, būtina preciziška pėdučių priežiūra, kad neleistume druskoms patekti ar gebėtume pašalinti jas nuo odos. Šios druskos gali sukelti stiprų odos dirginimą, ypač, jei pėdutėse yra įtrūkimų, įplėšimų. Taip pat svarbu paminėti, kad tokios druskos kenksmingos burnos ertmei ar virškinamajam traktui, jei šuo ėda sniegą, kuriame yra druskų.
8. Jei puikiai prižiūrite pėdas - šaunu. Nepamirškite ir aprengti šunų ar kačių, kurie nėra prisitaikę prie šaltojo sezono. Svarbu, kad rūbas nebūtų per daug aptemptas ar per daug laisvas, nes pirmuoju atveju tai varžo judesius, o antruoju - leidžia patekti šaltam orui tarp medžiagos ir kūno, dėl ko prarandama šiluma.
9. Patarimas ne apie pėdutes, bet apie šunis bei kates, kurie laikomi šaltuoju sezonu lauke. Užtikrinkite neužšąlančius vandens šaltinius, pasirūpinkite kaloringesniu pašaru, užtikrinkite saugią pastogę, kurioje gyvūnas gali ilsėtis, miegoti neveikiamas drėgmės, šalčio, vėjo.
Jei reikia augintiniui patrumpinti nagus, apžiūrėti paraudusias, sužalotas pėdutes ar jei gyvūnas pradėjo dažniau laižyti pėdas, atsirado žaizdų ar kilo kitokių problemų - visada lauksime jūsų.