MRT tyrimo taikymas. Kada šį tyrimą skiria veterinarijos gydytojas?
Vaizdinė diagnostika veterinarinėje medicinoje jau seniai tapo neatsiejama klinikinio darbo dalimi. Rentgeno ir ultragarso aparatai, prieinami daugelyje veterinarijos klinikų, ženkliai išplečia veterinarijos gydytojo galimybes diagnozuoti įvairius susirgimus, tačiau susidūrus su centrinės nervų sistemos ligomis, prireikia sudėtingesnių diagnostinių priemonių. Neretai svarstoma, kuris iš tyrimų suteiktų daugiau informacijos: kompiuterinė tomografija (KT) ar magnetinio rezonanso tomografija (MRT)? Dar dažniau šie tyrimai yra painiojami tarpusavyje. Kuo skiriasi šie diagnostiniai tyrimo metodai ir kada jie taikomi, pasakoja LSMU VA Dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikos veterinarijos gydytoja – rezidentė Aistė Gradeckienė.
Kas yra kompiuterinė tomografija (KT)?
KT yra greitas, rentgeno spinduliais grįstas tyrimas, kurio metu per kelias akimirkas gyvūnas nuskenuojamas nuo nosies galiuko iki uodegos. Šis tyrimo metodas pasitarnauja, kuomet siekiame greitai ištirti didelį kūno plotą, pvz.: po masyvios traumos, kai norime įvertinti kaulinio audinio pakitimus ar kraujavimą, tačiau subtilūs minkštųjų audinių pokyčiai KT nėra identifikuojami.
Kas yra magnetinio rezonanso tomografija (MRT)?
MRT metu jonizuojanti spinduliuotė nėra taikoma, o vaizdai gaunami radijo bangų ir galingo magneto pagalba. Nors tyrimas trunka ilgiau, tačiau yra laikomas ,,auksiniu standartu'' neurologijoje, kadangi dideliu tikslumu leidžia identifikuoti galvos ir nugaros smegenų patologijas. Tyrimo vaizdai vertinami plonais sluoksniais, todėl eliminuojamas audinių persidengimas, kurį visada matome atlikdami rentgeninį tyrimą.
Kada tikslinga atlikti MRT tyrimą?
MRT skiriamas gyvūnams, kuriems pasireiškė traukuliai, įvyko elgsenos pokyčiai, koordinacijos sutrikimas ir visais kitais atvejais, kai įtariama centrinės nervų sistemos patologija. Detaliau kalbant apie stuburo patologijas, kartais pažeidimo lokalizaciją galima aptikti ir kitais tyrimo metodais, tačiau tik MRT leidžia įvertinti, kaip stipriai pažeistos nugaros smegenys ir padeda tiksliau numatyti galimą prognozę.
MRT tyrimo panaudojimas neapsiriboja tik neurologija. Viršutinių kvėpavimo takų, raumenų sistemos patologijos taip pat sėkmingai nustatomos taikant MRT. Rečiau, šis tyrimas naudojamas pilvo bei krūtinės ląstos patologijoms įvertinti, kuomet nepakanka informacijos, gautos ultragarsinio ar rentgeninio tyrimo metu.
Derėtų prisiminti, kad nei MRT, nei bet kuris kitas tyrimo metodas ne visada atsako į visus klausimus. Tam reikalingas veterinarijos gydytojas, kuris lyg rinkdamas dėlionę, iš anamnezės, klinikinio ir neurologinio tyrimo pokyčių bei MRT vaizdų, tiksliausiai gali sudėlioti gyvūno ligos paveikslą ir numatyti tinkamiausią gydymą bei prognozę.
Dalintis
Vaizdinė diagnostika veterinarinėje medicinoje jau seniai tapo neatsiejama klinikinio darbo dalimi. Rentgeno ir ultragarso aparatai, prieinami daugelyje veterinarijos klinikų, ženkliai išplečia veterinarijos gydytojo galimybes diagnozuoti įvairius susirgimus, tačiau susidūrus su centrinės nervų sistemos ligomis, prireikia sudėtingesnių diagnostinių priemonių. Neretai svarstoma, kuris iš tyrimų suteiktų daugiau informacijos: kompiuterinė tomografija (KT) ar magnetinio rezonanso tomografija (MRT)? Dar dažniau šie tyrimai yra painiojami tarpusavyje. Kuo skiriasi šie diagnostiniai tyrimo metodai ir kada jie taikomi, pasakoja LSMU VA Dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikos veterinarijos gydytoja – rezidentė Aistė Gradeckienė.
Kas yra kompiuterinė tomografija (KT)?
KT yra greitas, rentgeno spinduliais grįstas tyrimas, kurio metu per kelias akimirkas gyvūnas nuskenuojamas nuo nosies galiuko iki uodegos. Šis tyrimo metodas pasitarnauja, kuomet siekiame greitai ištirti didelį kūno plotą, pvz.: po masyvios traumos, kai norime įvertinti kaulinio audinio pakitimus ar kraujavimą, tačiau subtilūs minkštųjų audinių pokyčiai KT nėra identifikuojami.
Kas yra magnetinio rezonanso tomografija (MRT)?
MRT metu jonizuojanti spinduliuotė nėra taikoma, o vaizdai gaunami radijo bangų ir galingo magneto pagalba. Nors tyrimas trunka ilgiau, tačiau yra laikomas ,,auksiniu standartu'' neurologijoje, kadangi dideliu tikslumu leidžia identifikuoti galvos ir nugaros smegenų patologijas. Tyrimo vaizdai vertinami plonais sluoksniais, todėl eliminuojamas audinių persidengimas, kurį visada matome atlikdami rentgeninį tyrimą.
Kada tikslinga atlikti MRT tyrimą?
MRT skiriamas gyvūnams, kuriems pasireiškė traukuliai, įvyko elgsenos pokyčiai, koordinacijos sutrikimas ir visais kitais atvejais, kai įtariama centrinės nervų sistemos patologija. Detaliau kalbant apie stuburo patologijas, kartais pažeidimo lokalizaciją galima aptikti ir kitais tyrimo metodais, tačiau tik MRT leidžia įvertinti, kaip stipriai pažeistos nugaros smegenys ir padeda tiksliau numatyti galimą prognozę.
MRT tyrimo panaudojimas neapsiriboja tik neurologija. Viršutinių kvėpavimo takų, raumenų sistemos patologijos taip pat sėkmingai nustatomos taikant MRT. Rečiau, šis tyrimas naudojamas pilvo bei krūtinės ląstos patologijoms įvertinti, kuomet nepakanka informacijos, gautos ultragarsinio ar rentgeninio tyrimo metu.
Derėtų prisiminti, kad nei MRT, nei bet kuris kitas tyrimo metodas ne visada atsako į visus klausimus. Tam reikalingas veterinarijos gydytojas, kuris lyg rinkdamas dėlionę, iš anamnezės, klinikinio ir neurologinio tyrimo pokyčių bei MRT vaizdų, tiksliausiai gali sudėlioti gyvūno ligos paveikslą ir numatyti tinkamiausią gydymą bei prognozę.