Kada gyvūnui reikalinga skubi pagalba?
Situacijos, kai mūsų mylimiems keturkojams gali prireikti skubios veterinarinės pagalbos, gali įvykti bet kuriuo paros metu, todėl svarbu būti pasiruošus. Neretai, net dėmesingiausiems savininkams gali būti sunku pastebėti, kada jų augintiniui reikia skubios pagalbos. Apie simptomus, kurie rodo, kad jūsų augintinis turi sveikatos problemų, pasakoja veterinarijos gydytoja-rezidentė Samanta Užanskytė.
Išsipūtęs, kietas pilvas
Yra daugybė priežasčių, dėl kurių gali padidėti jūsų šuns ar katės pilvo apimtis. Problemos įvardijamos pradedant širdies nepakankamumu ar kepenų funkcijos sutrikimu, baigiant gimdos infekcija, vidiniu kraujavimu ar skrandžio, žarnų pasaito užsisukimu.
Neretai į situacijas, kuriose yra svarbi kiekviena minutė, patenka žmonės, auginantys didelių veislių šunis. Gyvūnams, turintiems plačias krūtines, pavyzdžiui, vokiečių aviganiams, dogams ir kitiems panašaus sudėjimo šunims viena pavojingiausių gyvybei ir neretai pasitaikančių situacijų – skrandžio išsiplėtimas ir užsisukimas. Pagrindiniai šuns skrandžio užsisukimo požymiai – pilvo apimties didėjimas, kuris dažniausiai būna labai staigus. Taip pat šią būklę dažniausiai lydi tokie klinikiniai požymiai kaip: seilėjimasis, neramumas, bandymas tuščiai vemti, raugėjimas. Nors ir šios būklės atsiradimo priežastys nėra iki galo išaiškintos, dažniausiai tai įvyksta dėl per didelio vandens suvartojimo ar persivalgymo prieš fizinį krūvį, todėl labai svarbu žinoti, kad šerti gyvūno prieš fizinį krūvį negalima, arba reikia šerti nedidelį kiekį ir užtikrinti, kad iki fizinio krūvio praeitų bent kažkiek laiko.
Pastebime, kad dažniausiai pacientai su skrandžio užsisukimu atvyksta nakties metu, kuomet iš vakaro šuo būna sočiai pašertas ir po to jam šeimininkai leidžia bėgioti, žaisti, vartytis ant žemės.
Jeigu pastebite minėtus simptomus savo augintiniui nedelsiant vykite į artimiausią veterinarijos kliniką, nes kiekviena minutė yra svarbi.
Apsinuodijimai
Kasdienybėje mus supa įprasti žmonių maisto produktai, vaistai, namų apyvokos produktai ar sodo augalai, kurie yra toksiški šunims bei katėms. Dažniausiai tai: skausmą malšinantys vaistai, raminamieji; maisto produktai tokie kaip avokadai, šokoladas, vynuogės ar razinos, dirbtiniai saldikliai (ksilitolis), česnakai, riešutai, vynuogės ir daug kitų. Pavyzdžiui, apsinuodijimas šokoladu gali sukelti vėmimą, viduriavimą, širdies aritmiją ir traukulius, baigtis netgi gali būti letali. Taip yra dėl šokolade esančio ingrediento teobromino, kuris gali būti nuodingas naminiams gyvūnams. Kuo tamsesnis šokoladas ir mažesnis šuo, tuo didesnis pavojus. Tuo tarpu, svogūnai ir česnakai gali būti mirtini dėl ingrediento, vadinamo tiosulfatu, kuris pažeidžia jūsų augintinio raudonuosius kraujo kūnelius ir sukelia anemiją. Jeigu jūsų šuo suėdė česnako ar svogūno gabalėlį, būtinai stebėkite jo šlapimo spalvą – esant raudonai šlapimo spalvai, nedelsdami vykite į veterinarijos kliniką.
Namų apyvokos ir sodo aplinkoje neretai sutinkami toksiški gyvūnams tulpių ir narcizų svogūnėliai, lelijos, azalijos ir rododendrai. Taip pat, jei namų apylinkėse naudojate šliužų masalą ar žiurkių nuodus, privalote užtikrinti, jog jūsų šuo neturėtų priėjimo prie šių nuodų. Antikoaguliantai esantys žiurkių nuoduose trikdo krešėjimo faktorių gamybą, todėl mažas žiurkių nuodų kiekis jūsų šuniui gali būti mirtinas. Gali praeiti keletas dienų kol pasireikš požymiai – kraujavimas per odą, akis, iš nosies, dantenų kraštų, ar kitų kūno vietų. Kraujas gali pasirodyti tuštinantis, šlapinantis, vemiant, kosėjant. Dantenos ir akių obuoliai atrodo labai blyškūs. Gali pasireikšti silpnumas, sunkus kvėpavimas, depresija, ir gaišimas.
Jeigu įtariate, kad gyvūnas galėjo apsinuodyti, nedelsiant kreipkitės į artimiausią veterinarijos kliniką, kurios gydytojas nurodys kaip elgtis skirtingais atvejais.
Vėmimas ir viduriavimas
Kalbant apie virškinimo susirgimus, dažniausi simptomai – vėmimas, viduriavimas. Vienu atveju tai gali būti ne tokia ir rimta bėda: jei šuo suvalgė jam neįprasto maisto ir tai sukėlė gastritą, šis gali būti pagydomas tiesiog medikamentais, mitybos kontroliavimu. Kitu atveju, vėmimas ir viduriavimas taip pat gali būti sunkių ligų, tokių kaip apsinuodijimas ar virškinimo trakto nepraeinamumas, simptomai. Kalbant apie virškinamojo trakto nepraeinamumo atvejus, svarbūs niuansai šeimininkams: pasitikrinti ar namuose nepasigedote jokių daiktų? Ar jūsų augintinis vemia praėjus labai trumpam laikui po vandens lakimo ar ėdimo? Ar vėmimas vyksta dažnais intervalais? Ar augintinis viduriuoja? Jei į šiuos klausimus atsakėte teigiamai, tai gali būti virškinamojo trakto nepraeinamumo situacija, kurioje šiuo atveju laikas yra labai svarbus ir dažniausiai jau yra reikalingas chirurgo įsikišimas. Tad atrodo, net tokios pastebėtos „smulkmenos“ gali būti labai svarbios ir nulemti jūsų augintinio sveikimo sėkmę.
Šlapimo takų obstrukcija
Šlapinimosi sutrikimai gali būti šlapimo pūslės infekcijos ar ko nors rimtesnio požymis. Nors šlapimo pūslės infekcijos gali būti labai skausmingos, jos nekelia pavojaus gyvybei. Nepaisant to, negalėjimas šlapintis gali būti ženklas, kad gyvūno šlapimo takus užkimšo šlapimo pūslės akmenys. Šlapimtakio užsikimšimas – tai kritinė būklė, dėl kurio gyvūnas jaučia stiprų skausmą ir atsiranda pavojus gyvybei. Dažniausiai pastebimi požymiai: gyvūnas tampa neramus ir irzlus, dažnai eina šlapintis, tačiau dažniausiai nesėkmingai – išsiskiria mažai šlapimo arba visai neprasišlapina (svarbu to nesumaišyti su vidurių užkietėjimu). Katinai dažnu atveju laižo savo lyties organus, gali pradėti šlapintis neįprastose vietose, šlapindamiesi kniaukia. Šlapimas tampa rausvos spalvos. Jam besikaupiant šlapimo pūslėje pradeda didėti pilvo apimtis. Pilvas tampa kietas ir skausmingas. Pastebėjus šiuos išvardintus simptomus labai svarbu nedelsiant vykti į veterinarijos kliniką, kadangi dėl užsilaikiusio šlapimo prasideda intoksikacija gyvūno organizme, pažeidžiama inkstų funkcija. Persipildžiusi šlapimo pūslė gali plyšti ir nesuteikus laiku reikalingos pagalbos gyvūnas gali nugaišti.
Traukuliai, priepuoliai
Jei jūsų augintinį ištiko staigus priepuolis/traukuliai, jokiu būdu nebandykite sutramdyti savo augintinio. Patraukite visus objektus, esančius arti augintinio, kad šis nesusižalotų. Jei turite galimybę, nufilmuokite gyvūno traukulių epizodą, kad galėtumėte suteikti daugiau informacijos savo veterinarijos gydytojui. Jei jūsų gyvūną ištiko keli priepuoliai iš eilės arba vienas priepuolis trunka ilgiau nei 3 minutes, būtina skubi veterinarijos gydytojo pagalba.
Nelaimingi atsitikimai ir traumos
Ištikus nelaimingam atsitikimui, pavyzdžiui autotraumai, net jei trauma atrodo nedidelė, turėtumėte nedelsiant nuvežti savo augintinį pas veterinarijos gydytoją, kadangi visada yra vidinio kraujavimo pavojaus tikimybė. Svarbu atkreipti dėmesį ar jūsų augintinis neprarado sąmonės, taip pat, jei matote akivaizdžius kaulų lūžius – kiek įmanoma stabilizuoti sužeistą vietą. Jei lūžis yra atviras – esant galimybei uždenkite pažeistą vietą švariu marlės tvarsčiu, jokiu būdu nebandykite atstatinėti lūžusios galūnės patys. Jei įtariate stuburo sužalojimą, paguldykite gyvūną ant lentos ir pritvirtinkite jį ant lentos dirželiais arba virvėmis. Ypatingą dėmesį atkreipkite į galvos ir kaklo imobilizavimą. Tai svarbu siekant kuo didesnio stabilumo transportavimo metu ir dar didesnės traumos išvengimo. Kadangi sužeisti gyvūnai gali įkąsti net savo šeimininkams, jei turite galimybę, prieš padėdami augintiniui turėtumėte užsidėti antsnukį. Jei matote, jog gyvūnas kraujuoja, uždėkite švarų marlės audinį ant sužalojimo ir užspauskite ranka kol nuvyksite iki veterinarijos klinikos, jokiu būdu netikrinkite ar kraujavimas sustojo atkeldami tvarstį, taip galite sutrikdyti beprasidedantį krešėjimo procesą. Jei marlė peršlapo, vietoje jos keitimo – ant viršaus uždėkite naujų sausų marlių. Esant stipriam kraujavimui iš kojų – pravers turniketas. Naudojant turniketą svarbu kas 20 minučių jį atlaisvinti bent 15 – 20 sekundžių. Pastebėjus sužalojimą krūtinės srityje, tvirtai apvyniokite gyvūno krūtinės sritį audeklu ar plastikine plėvele ir jos nenuimkite iki kol nuvyksite į kliniką. Tai gali padėti išvengti galimos komplikacijos, vadinamos pneumotoraksu (oro susikaupimo krūtinės ertmėje), arba ją sumažinti.
Jei gyvūnas yra be sąmonės, padėkite galvą įprastoje kūno pozicijoje. Galva neturėtų būti nulenkta žemyn, nei pernelyg ištiesta į viršų. Neteisinga galvos padėtis gali sumažinti kraujo nutekėjimą iš smegenų ir sukelti rimtą žalą. Tačiau, jei augintinis vėmė arba atrodo, kad vems, paguldę gyvūną ant šono nuleiskite galvą žemiau širdies lygio. Tai apsaugos nuo išvemto turinio aspiravimo į kvėpavimo takus ir galimo gyvūno uždusimo. Svarbu atminti, kad gyvūnai, patyrę sunkių galvos traumų, gali vemti, net jei jie yra be sąmonės.
Užspringimai
Jei matote, kad jūsų gyvūnas ką tik prarijo kažkokį daiktą ir pradėjo dusti, labai svarbu reaguoti greitai, nes nuvažiuoti iki veterinarijos klinikos galite ir nespėti. Turite nepamiršti, kad jūsų augintinis gali kąsti, todėl labai svarbu būti atsargiems bandant jiems padėti. Išžiodinkite savo augintinį ir apžiūrėkite ar burnos ertmėje nesimato svetimkūnių. Jei ką nors pastebėjote, pabandykite švelniai išimti, tačiau būkite atsargūs, kad netyčia neįstumtumėte daikto toliau į gyvūno gerklę. Jei tokiu būdu įstrigusio daikto išimti nepavyksta, nedelsdami atlikite Heimlicho manevrą. Atsistokite (jei gyvūnas didelis) arba atsiklaupkite (jei gyvūnas mažas) už gyvūno, iš nugaros pusės. Apkabinkite augintinio juosmenį rankomis. Viena ranka suimkite kumštį ir padėkite kumštį nykščiu į viršų ant gyvūno pilvo tiesiai po jo šonkauliais. Kumštį suimkite kita ranka. Stipriai, greitai spustelkite kumštį aukštyn link gyvūno stuburo. Taikykite pakankamai jėgos, kad judintumėte visą gyvūno kūną (jei šis mažas, uždėkite du vienos rankos pirštus ant pilvo tiesiai po šonkauliais, o kitą ranką priglauskite prie gyvūno nugaros, kad laikytumėte jį stabiliai, tada greitai ir stipriai spustelkite pirštais aukštyn). Jei svetimkūnis neiškrenta iš gyvūno burnos iš pirmo karto, dar kartą kartokite veiksmą. Jei po trijų ar keturių spustelėjimų daiktas vis dar nepasišalina ir augintinis vis dar negali kvėpuoti, skubiai vežkite jį į artimiausią veterinarijos kliniką.
Tad visais atvejais, pastebėjus bet kuriuos anksčiau išvardintus simptomus ar jūsų augintiniui nebūdingą elgesį, rekomenduojama nelaukiant kreiptis į gydytoją, nes laiku suteikta pagalba gali laimėti jūsų augintiniui gyvybę.
Dalintis
Situacijos, kai mūsų mylimiems keturkojams gali prireikti skubios veterinarinės pagalbos, gali įvykti bet kuriuo paros metu, todėl svarbu būti pasiruošus. Neretai, net dėmesingiausiems savininkams gali būti sunku pastebėti, kada jų augintiniui reikia skubios pagalbos. Apie simptomus, kurie rodo, kad jūsų augintinis turi sveikatos problemų, pasakoja veterinarijos gydytoja-rezidentė Samanta Užanskytė.
Išsipūtęs, kietas pilvas
Yra daugybė priežasčių, dėl kurių gali padidėti jūsų šuns ar katės pilvo apimtis. Problemos įvardijamos pradedant širdies nepakankamumu ar kepenų funkcijos sutrikimu, baigiant gimdos infekcija, vidiniu kraujavimu ar skrandžio, žarnų pasaito užsisukimu.
Neretai į situacijas, kuriose yra svarbi kiekviena minutė, patenka žmonės, auginantys didelių veislių šunis. Gyvūnams, turintiems plačias krūtines, pavyzdžiui, vokiečių aviganiams, dogams ir kitiems panašaus sudėjimo šunims viena pavojingiausių gyvybei ir neretai pasitaikančių situacijų – skrandžio išsiplėtimas ir užsisukimas. Pagrindiniai šuns skrandžio užsisukimo požymiai – pilvo apimties didėjimas, kuris dažniausiai būna labai staigus. Taip pat šią būklę dažniausiai lydi tokie klinikiniai požymiai kaip: seilėjimasis, neramumas, bandymas tuščiai vemti, raugėjimas. Nors ir šios būklės atsiradimo priežastys nėra iki galo išaiškintos, dažniausiai tai įvyksta dėl per didelio vandens suvartojimo ar persivalgymo prieš fizinį krūvį, todėl labai svarbu žinoti, kad šerti gyvūno prieš fizinį krūvį negalima, arba reikia šerti nedidelį kiekį ir užtikrinti, kad iki fizinio krūvio praeitų bent kažkiek laiko.
Pastebime, kad dažniausiai pacientai su skrandžio užsisukimu atvyksta nakties metu, kuomet iš vakaro šuo būna sočiai pašertas ir po to jam šeimininkai leidžia bėgioti, žaisti, vartytis ant žemės.
Jeigu pastebite minėtus simptomus savo augintiniui nedelsiant vykite į artimiausią veterinarijos kliniką, nes kiekviena minutė yra svarbi.
Apsinuodijimai
Kasdienybėje mus supa įprasti žmonių maisto produktai, vaistai, namų apyvokos produktai ar sodo augalai, kurie yra toksiški šunims bei katėms. Dažniausiai tai: skausmą malšinantys vaistai, raminamieji; maisto produktai tokie kaip avokadai, šokoladas, vynuogės ar razinos, dirbtiniai saldikliai (ksilitolis), česnakai, riešutai, vynuogės ir daug kitų. Pavyzdžiui, apsinuodijimas šokoladu gali sukelti vėmimą, viduriavimą, širdies aritmiją ir traukulius, baigtis netgi gali būti letali. Taip yra dėl šokolade esančio ingrediento teobromino, kuris gali būti nuodingas naminiams gyvūnams. Kuo tamsesnis šokoladas ir mažesnis šuo, tuo didesnis pavojus. Tuo tarpu, svogūnai ir česnakai gali būti mirtini dėl ingrediento, vadinamo tiosulfatu, kuris pažeidžia jūsų augintinio raudonuosius kraujo kūnelius ir sukelia anemiją. Jeigu jūsų šuo suėdė česnako ar svogūno gabalėlį, būtinai stebėkite jo šlapimo spalvą – esant raudonai šlapimo spalvai, nedelsdami vykite į veterinarijos kliniką.
Namų apyvokos ir sodo aplinkoje neretai sutinkami toksiški gyvūnams tulpių ir narcizų svogūnėliai, lelijos, azalijos ir rododendrai. Taip pat, jei namų apylinkėse naudojate šliužų masalą ar žiurkių nuodus, privalote užtikrinti, jog jūsų šuo neturėtų priėjimo prie šių nuodų. Antikoaguliantai esantys žiurkių nuoduose trikdo krešėjimo faktorių gamybą, todėl mažas žiurkių nuodų kiekis jūsų šuniui gali būti mirtinas. Gali praeiti keletas dienų kol pasireikš požymiai – kraujavimas per odą, akis, iš nosies, dantenų kraštų, ar kitų kūno vietų. Kraujas gali pasirodyti tuštinantis, šlapinantis, vemiant, kosėjant. Dantenos ir akių obuoliai atrodo labai blyškūs. Gali pasireikšti silpnumas, sunkus kvėpavimas, depresija, ir gaišimas.
Jeigu įtariate, kad gyvūnas galėjo apsinuodyti, nedelsiant kreipkitės į artimiausią veterinarijos kliniką, kurios gydytojas nurodys kaip elgtis skirtingais atvejais.
Vėmimas ir viduriavimas
Kalbant apie virškinimo susirgimus, dažniausi simptomai – vėmimas, viduriavimas. Vienu atveju tai gali būti ne tokia ir rimta bėda: jei šuo suvalgė jam neįprasto maisto ir tai sukėlė gastritą, šis gali būti pagydomas tiesiog medikamentais, mitybos kontroliavimu. Kitu atveju, vėmimas ir viduriavimas taip pat gali būti sunkių ligų, tokių kaip apsinuodijimas ar virškinimo trakto nepraeinamumas, simptomai. Kalbant apie virškinamojo trakto nepraeinamumo atvejus, svarbūs niuansai šeimininkams: pasitikrinti ar namuose nepasigedote jokių daiktų? Ar jūsų augintinis vemia praėjus labai trumpam laikui po vandens lakimo ar ėdimo? Ar vėmimas vyksta dažnais intervalais? Ar augintinis viduriuoja? Jei į šiuos klausimus atsakėte teigiamai, tai gali būti virškinamojo trakto nepraeinamumo situacija, kurioje šiuo atveju laikas yra labai svarbus ir dažniausiai jau yra reikalingas chirurgo įsikišimas. Tad atrodo, net tokios pastebėtos „smulkmenos“ gali būti labai svarbios ir nulemti jūsų augintinio sveikimo sėkmę.
Šlapimo takų obstrukcija
Šlapinimosi sutrikimai gali būti šlapimo pūslės infekcijos ar ko nors rimtesnio požymis. Nors šlapimo pūslės infekcijos gali būti labai skausmingos, jos nekelia pavojaus gyvybei. Nepaisant to, negalėjimas šlapintis gali būti ženklas, kad gyvūno šlapimo takus užkimšo šlapimo pūslės akmenys. Šlapimtakio užsikimšimas – tai kritinė būklė, dėl kurio gyvūnas jaučia stiprų skausmą ir atsiranda pavojus gyvybei. Dažniausiai pastebimi požymiai: gyvūnas tampa neramus ir irzlus, dažnai eina šlapintis, tačiau dažniausiai nesėkmingai – išsiskiria mažai šlapimo arba visai neprasišlapina (svarbu to nesumaišyti su vidurių užkietėjimu). Katinai dažnu atveju laižo savo lyties organus, gali pradėti šlapintis neįprastose vietose, šlapindamiesi kniaukia. Šlapimas tampa rausvos spalvos. Jam besikaupiant šlapimo pūslėje pradeda didėti pilvo apimtis. Pilvas tampa kietas ir skausmingas. Pastebėjus šiuos išvardintus simptomus labai svarbu nedelsiant vykti į veterinarijos kliniką, kadangi dėl užsilaikiusio šlapimo prasideda intoksikacija gyvūno organizme, pažeidžiama inkstų funkcija. Persipildžiusi šlapimo pūslė gali plyšti ir nesuteikus laiku reikalingos pagalbos gyvūnas gali nugaišti.
Traukuliai, priepuoliai
Jei jūsų augintinį ištiko staigus priepuolis/traukuliai, jokiu būdu nebandykite sutramdyti savo augintinio. Patraukite visus objektus, esančius arti augintinio, kad šis nesusižalotų. Jei turite galimybę, nufilmuokite gyvūno traukulių epizodą, kad galėtumėte suteikti daugiau informacijos savo veterinarijos gydytojui. Jei jūsų gyvūną ištiko keli priepuoliai iš eilės arba vienas priepuolis trunka ilgiau nei 3 minutes, būtina skubi veterinarijos gydytojo pagalba.
Nelaimingi atsitikimai ir traumos
Ištikus nelaimingam atsitikimui, pavyzdžiui autotraumai, net jei trauma atrodo nedidelė, turėtumėte nedelsiant nuvežti savo augintinį pas veterinarijos gydytoją, kadangi visada yra vidinio kraujavimo pavojaus tikimybė. Svarbu atkreipti dėmesį ar jūsų augintinis neprarado sąmonės, taip pat, jei matote akivaizdžius kaulų lūžius – kiek įmanoma stabilizuoti sužeistą vietą. Jei lūžis yra atviras – esant galimybei uždenkite pažeistą vietą švariu marlės tvarsčiu, jokiu būdu nebandykite atstatinėti lūžusios galūnės patys. Jei įtariate stuburo sužalojimą, paguldykite gyvūną ant lentos ir pritvirtinkite jį ant lentos dirželiais arba virvėmis. Ypatingą dėmesį atkreipkite į galvos ir kaklo imobilizavimą. Tai svarbu siekant kuo didesnio stabilumo transportavimo metu ir dar didesnės traumos išvengimo. Kadangi sužeisti gyvūnai gali įkąsti net savo šeimininkams, jei turite galimybę, prieš padėdami augintiniui turėtumėte užsidėti antsnukį. Jei matote, jog gyvūnas kraujuoja, uždėkite švarų marlės audinį ant sužalojimo ir užspauskite ranka kol nuvyksite iki veterinarijos klinikos, jokiu būdu netikrinkite ar kraujavimas sustojo atkeldami tvarstį, taip galite sutrikdyti beprasidedantį krešėjimo procesą. Jei marlė peršlapo, vietoje jos keitimo – ant viršaus uždėkite naujų sausų marlių. Esant stipriam kraujavimui iš kojų – pravers turniketas. Naudojant turniketą svarbu kas 20 minučių jį atlaisvinti bent 15 – 20 sekundžių. Pastebėjus sužalojimą krūtinės srityje, tvirtai apvyniokite gyvūno krūtinės sritį audeklu ar plastikine plėvele ir jos nenuimkite iki kol nuvyksite į kliniką. Tai gali padėti išvengti galimos komplikacijos, vadinamos pneumotoraksu (oro susikaupimo krūtinės ertmėje), arba ją sumažinti.
Jei gyvūnas yra be sąmonės, padėkite galvą įprastoje kūno pozicijoje. Galva neturėtų būti nulenkta žemyn, nei pernelyg ištiesta į viršų. Neteisinga galvos padėtis gali sumažinti kraujo nutekėjimą iš smegenų ir sukelti rimtą žalą. Tačiau, jei augintinis vėmė arba atrodo, kad vems, paguldę gyvūną ant šono nuleiskite galvą žemiau širdies lygio. Tai apsaugos nuo išvemto turinio aspiravimo į kvėpavimo takus ir galimo gyvūno uždusimo. Svarbu atminti, kad gyvūnai, patyrę sunkių galvos traumų, gali vemti, net jei jie yra be sąmonės.
Užspringimai
Jei matote, kad jūsų gyvūnas ką tik prarijo kažkokį daiktą ir pradėjo dusti, labai svarbu reaguoti greitai, nes nuvažiuoti iki veterinarijos klinikos galite ir nespėti. Turite nepamiršti, kad jūsų augintinis gali kąsti, todėl labai svarbu būti atsargiems bandant jiems padėti. Išžiodinkite savo augintinį ir apžiūrėkite ar burnos ertmėje nesimato svetimkūnių. Jei ką nors pastebėjote, pabandykite švelniai išimti, tačiau būkite atsargūs, kad netyčia neįstumtumėte daikto toliau į gyvūno gerklę. Jei tokiu būdu įstrigusio daikto išimti nepavyksta, nedelsdami atlikite Heimlicho manevrą. Atsistokite (jei gyvūnas didelis) arba atsiklaupkite (jei gyvūnas mažas) už gyvūno, iš nugaros pusės. Apkabinkite augintinio juosmenį rankomis. Viena ranka suimkite kumštį ir padėkite kumštį nykščiu į viršų ant gyvūno pilvo tiesiai po jo šonkauliais. Kumštį suimkite kita ranka. Stipriai, greitai spustelkite kumštį aukštyn link gyvūno stuburo. Taikykite pakankamai jėgos, kad judintumėte visą gyvūno kūną (jei šis mažas, uždėkite du vienos rankos pirštus ant pilvo tiesiai po šonkauliais, o kitą ranką priglauskite prie gyvūno nugaros, kad laikytumėte jį stabiliai, tada greitai ir stipriai spustelkite pirštais aukštyn). Jei svetimkūnis neiškrenta iš gyvūno burnos iš pirmo karto, dar kartą kartokite veiksmą. Jei po trijų ar keturių spustelėjimų daiktas vis dar nepasišalina ir augintinis vis dar negali kvėpuoti, skubiai vežkite jį į artimiausią veterinarijos kliniką.
Tad visais atvejais, pastebėjus bet kuriuos anksčiau išvardintus simptomus ar jūsų augintiniui nebūdingą elgesį, rekomenduojama nelaukiant kreiptis į gydytoją, nes laiku suteikta pagalba gali laimėti jūsų augintiniui gyvybę.