Ką reikėtų žinoti atsakingam savininkui apie augintinių ženklinimą ir vakcinavimą?
Naujas augintinis namuose – daug džiaugsmo ir gerų emocijų. Tačiau ne tik. Tai ir atsakomybė. Ne dienai, ne savaitei, ne tik „per šventes“. Tai atsakomybė, kuri turi lydėti savininką, pasiryžusį įsigyti gyvūną, visą gyvūno gyvenimą. Globoti, užtikrinti tinkamas sąlygas, pasirūpinti augintinio fizine ir emocine sveikata. Tai nėra sudėtinga, tereikia supratimo ir žinių. Daug svarbios, aktualios, būtinos informacijos gali suteikti veterinarijos gydytojai, tereikia klausti ir domėtis. Apie gyvūnų augintinių ženklinimą ir vakcinavimą pasakoja LSMU VA Dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikos veterinarijos gydytoja Jūratė Juodytė.
Nusprendus įsigyti gyvūną (šunį, katę ar šešką) derėtų žinoti, kad yra įstatymais numatyta tvarka, kuria remiantis minėti gyvūnai augintiniai, prieš perduodant juos kitam savininkui, privalo būti paženklinti poodine mikroschema ir registruoti Gyvūnų Augintinių Registre (GAR). Draudžiama parduoti ar kitaip perduoti neženklintus ir neregistruotus gyvūnus augintinius. Tai užtikrinti privalo gyvūnų augintinių veisėjai, pardavėjai ir kiti asmenys, perduodantys gyvūnus augintinius bei jų jauniklius kitam savininkui (prieš jų perdavimą naujiems savininkams).
Prieš įsigyjant gyvūną augintinį, reikėtų patikrinti, ar jis yra paženklintas ir registruotas GAR. Gyvūną augintinį perduodantis savininkas ir jį priimantis savininkas kartu užpildo prašymą dviem egzemplioriais, po vieną kiekvienam asmeniui, kuriame abu turi pasirašyti. Perduodant kitam savininkui GAR registruotą augintinį, jį perduodantis asmuo ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas turi pateikti duomenis Gyvūnų augintinių registrui. Šios prievolės neįvykdžius, naujasis savininkas turi nedelsiant pateikti duomenis Gyvūnų augintinių registrui.
Gyvūnus augintinius ženklinti ir registruoti GAR gali veterinarijos gydytojai ir ženklintojai, dalyvavę mokymuose ir įgiję tokią teisę.
Veterinarijos gydytojai ir ženklintojai ženklina gyvūnus augintinius gavę gyvūno augintinio savininko užpildytą ir pasirašytą prašymą (du egzempliorius) bei asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, ir (ar) gyvūno augintinio kilmės patvirtinimo dokumentą (jeigu gyvūno augintinio savininkas turi ir nori, kad Gyvūnų augintinių registre būtų nurodyta gyvūno augintinio veislė).
Prašymo dėl gyvūno augintinio ženklinimo ir (ar) įregistravimo, duomenų keitimo ar išregistravimo formą (bei daug kitos svarbios informacijos) galima rasti Valstybinės Maisto ir Veterinarijos Tarnybos puslapyje. Ir žinoma, visuomet galima pasikonsultuoti su veterinarijos gydytoju.
Katėms, šunims ir šeškams mikroschema įterpiama po oda tarp menčių. Tai gana greita procedūra, kurią atliekant profesionaliai, gyvūnas gali patirti tik minimalų momentinį diskomfortą, panašiai kaip atliekant eilinę injekciją. Poodinė mikroschema yra labai maža, aprobuota, atitinkanti ES standartus ir leista naudoti gyvūnams augintiniams ženklinti. Ja gyvūnui suteikiamas individualus tapatybės nustatymo numeris, susietas su savininko informacija. Taigi, pasimetus, dingus gyvūnui ir jį radus, bus lengviau grąžinti rūpestingam savininkui į saugius namus. Ženklintiems augintiniams gali būti išduodamas pasas, taigi tokie augintiniai gali keliauti kartu su savininkais ir nereikės svarstyti kur keturkojį šeimos narį palikti atostogų metu. Gyvūnų augintinių registre pateikiama informacija ir apie ženklinto gyvūno vakcinacijas
Lietuvos Respublikoje šunis, kates ir šeškus privaloma vakcinuoti nuo pasiutligės. Vakcinacija nuo kitų ligų yra rekomendacinio pobūdžio. Tačiau jokia paslaptis, kad savalaikė profilaktika – tinkamai ir laiku atlikta vakcinacija leidžia išvengti dalies pavojingų, sunkių ligų, išsaugoti augintinio sveikatą ir net gyvybę. Vakcinų yra įvairių, tiek monovalentinių, tiek polivalentinių, kaip ir vakcinacijos schemų. Vakcinuojami gali būti sveiki gyvūnai, prieš tai panaudojus priemones nuo išorės ir vidaus parazitų, kad susidarytų tvirtas ir ilgalaikis imuninės sistemos atsakas į vakcinaciją.
Vakcinacijos schemos skiriasi priklausomai nuo gyvūno rūšies, jo amžiaus. Pavyzdžiui, jeigu planuojama vakcinuoti šuniuką, pirmą kartą, kai jam yra 6 – 8 savaitės amžiaus, rekomenduojama vakcinuoti nuo: mėsėdžių maro (ŠMV), šunų parvovirusinio enterito (ŠPV), šunų infekcinio hepatito (ŠHV), šunų paragripo (ParV); tuomet revakcinacija būtų atliekama 10 – 12 savaičių amžiaus šuniukui nuo jau minėtų virusų sukeliamų ligų, pridedant vakcinaciją nuo leptospirozės (Lept). Tolesnė revakcinacija būtų 13 – 15 savaičių amžiaus šuniukui, nuo visų jau minėtų ligų, pridedant vakcinaciją nuo pasiutligės (PasV). Revakcinacija nuo visų minėtų ligų atliekama po 1 metų, o vėliau, nuo pasiutligės turėtų būti vakcinuojama kas 1 - 3 metus (priklausomai nuo vakcinos gamintojo rekomendacijų), nuo visų kitų, minėtų virusų sukeliamų ligų derėtų vakcinuoti kartą metuose.
Jeigu planuojama vakcinuoti kačiuką, kuomet jam yra 6 – 8 savaitės amžiaus, rekomenduojama vakcinuoti nuo: kačių herpesvirusinės infekcijos (KHV), kačių kalicivirusinės infekcijos (KKV), kačių panleukopenijos (KPV). Revakcinuojama turėtų būti nuo jau minėtų virusinių ligų, kuomet kačiukui bus 10 – 12 savaičių amžiaus. Dar viena revakcinacija turėtų būti atlikta, kai kačiukui bus 13 – 15 savaičių amžiaus, ir revakcinuojama nuo jau minėtų ligų, pridedant vacinaciją nuo pasiutligės (PasV). Revakcinuoti nuo visų minėtų ligų reikėtų po 1 metų, o vėliau, nuo pasiutligės (PasV) revakcinuoti kas 1 – 3 metus (priklausomai nuo vakcinos gamintojo rekomendacijų), nuo kitų, minėtų, virusinių infekcijų – kartą metuose.
Kaip jau minėta, vakcinavimo schemos gali skirtis, tačiau veterinarijos gydytojas gali parinkti tinkamiausią, atsižvelgiant į gyvūno amžių bei epidemiologinę situaciją.
Žinoma, derėtų prisiminti, kad augintinius reikia apsaugoti ne tik nuo virusinių infekcijų, bet ir nuo išorės, bei vidaus parazitų, kurie gali pakenkti augintinio sveikatai patys, ar pernešti kitų ligų sukėlėjus.
Taigi, turėdami žinių, gebėdami jas pritaikyti, galime vieni kitiems padėti, spręsti augintinių sveikatos bėdas, o dar geriau – jų išvengti.
Dalintis
Naujas augintinis namuose – daug džiaugsmo ir gerų emocijų. Tačiau ne tik. Tai ir atsakomybė. Ne dienai, ne savaitei, ne tik „per šventes“. Tai atsakomybė, kuri turi lydėti savininką, pasiryžusį įsigyti gyvūną, visą gyvūno gyvenimą. Globoti, užtikrinti tinkamas sąlygas, pasirūpinti augintinio fizine ir emocine sveikata. Tai nėra sudėtinga, tereikia supratimo ir žinių. Daug svarbios, aktualios, būtinos informacijos gali suteikti veterinarijos gydytojai, tereikia klausti ir domėtis. Apie gyvūnų augintinių ženklinimą ir vakcinavimą pasakoja LSMU VA Dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikos veterinarijos gydytoja Jūratė Juodytė.
Nusprendus įsigyti gyvūną (šunį, katę ar šešką) derėtų žinoti, kad yra įstatymais numatyta tvarka, kuria remiantis minėti gyvūnai augintiniai, prieš perduodant juos kitam savininkui, privalo būti paženklinti poodine mikroschema ir registruoti Gyvūnų Augintinių Registre (GAR). Draudžiama parduoti ar kitaip perduoti neženklintus ir neregistruotus gyvūnus augintinius. Tai užtikrinti privalo gyvūnų augintinių veisėjai, pardavėjai ir kiti asmenys, perduodantys gyvūnus augintinius bei jų jauniklius kitam savininkui (prieš jų perdavimą naujiems savininkams).
Prieš įsigyjant gyvūną augintinį, reikėtų patikrinti, ar jis yra paženklintas ir registruotas GAR. Gyvūną augintinį perduodantis savininkas ir jį priimantis savininkas kartu užpildo prašymą dviem egzemplioriais, po vieną kiekvienam asmeniui, kuriame abu turi pasirašyti. Perduodant kitam savininkui GAR registruotą augintinį, jį perduodantis asmuo ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas turi pateikti duomenis Gyvūnų augintinių registrui. Šios prievolės neįvykdžius, naujasis savininkas turi nedelsiant pateikti duomenis Gyvūnų augintinių registrui.
Gyvūnus augintinius ženklinti ir registruoti GAR gali veterinarijos gydytojai ir ženklintojai, dalyvavę mokymuose ir įgiję tokią teisę.
Veterinarijos gydytojai ir ženklintojai ženklina gyvūnus augintinius gavę gyvūno augintinio savininko užpildytą ir pasirašytą prašymą (du egzempliorius) bei asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, ir (ar) gyvūno augintinio kilmės patvirtinimo dokumentą (jeigu gyvūno augintinio savininkas turi ir nori, kad Gyvūnų augintinių registre būtų nurodyta gyvūno augintinio veislė).
Prašymo dėl gyvūno augintinio ženklinimo ir (ar) įregistravimo, duomenų keitimo ar išregistravimo formą (bei daug kitos svarbios informacijos) galima rasti Valstybinės Maisto ir Veterinarijos Tarnybos puslapyje. Ir žinoma, visuomet galima pasikonsultuoti su veterinarijos gydytoju.
Katėms, šunims ir šeškams mikroschema įterpiama po oda tarp menčių. Tai gana greita procedūra, kurią atliekant profesionaliai, gyvūnas gali patirti tik minimalų momentinį diskomfortą, panašiai kaip atliekant eilinę injekciją. Poodinė mikroschema yra labai maža, aprobuota, atitinkanti ES standartus ir leista naudoti gyvūnams augintiniams ženklinti. Ja gyvūnui suteikiamas individualus tapatybės nustatymo numeris, susietas su savininko informacija. Taigi, pasimetus, dingus gyvūnui ir jį radus, bus lengviau grąžinti rūpestingam savininkui į saugius namus. Ženklintiems augintiniams gali būti išduodamas pasas, taigi tokie augintiniai gali keliauti kartu su savininkais ir nereikės svarstyti kur keturkojį šeimos narį palikti atostogų metu. Gyvūnų augintinių registre pateikiama informacija ir apie ženklinto gyvūno vakcinacijas
Lietuvos Respublikoje šunis, kates ir šeškus privaloma vakcinuoti nuo pasiutligės. Vakcinacija nuo kitų ligų yra rekomendacinio pobūdžio. Tačiau jokia paslaptis, kad savalaikė profilaktika – tinkamai ir laiku atlikta vakcinacija leidžia išvengti dalies pavojingų, sunkių ligų, išsaugoti augintinio sveikatą ir net gyvybę. Vakcinų yra įvairių, tiek monovalentinių, tiek polivalentinių, kaip ir vakcinacijos schemų. Vakcinuojami gali būti sveiki gyvūnai, prieš tai panaudojus priemones nuo išorės ir vidaus parazitų, kad susidarytų tvirtas ir ilgalaikis imuninės sistemos atsakas į vakcinaciją.
Vakcinacijos schemos skiriasi priklausomai nuo gyvūno rūšies, jo amžiaus. Pavyzdžiui, jeigu planuojama vakcinuoti šuniuką, pirmą kartą, kai jam yra 6 – 8 savaitės amžiaus, rekomenduojama vakcinuoti nuo: mėsėdžių maro (ŠMV), šunų parvovirusinio enterito (ŠPV), šunų infekcinio hepatito (ŠHV), šunų paragripo (ParV); tuomet revakcinacija būtų atliekama 10 – 12 savaičių amžiaus šuniukui nuo jau minėtų virusų sukeliamų ligų, pridedant vakcinaciją nuo leptospirozės (Lept). Tolesnė revakcinacija būtų 13 – 15 savaičių amžiaus šuniukui, nuo visų jau minėtų ligų, pridedant vakcinaciją nuo pasiutligės (PasV). Revakcinacija nuo visų minėtų ligų atliekama po 1 metų, o vėliau, nuo pasiutligės turėtų būti vakcinuojama kas 1 - 3 metus (priklausomai nuo vakcinos gamintojo rekomendacijų), nuo visų kitų, minėtų virusų sukeliamų ligų derėtų vakcinuoti kartą metuose.
Jeigu planuojama vakcinuoti kačiuką, kuomet jam yra 6 – 8 savaitės amžiaus, rekomenduojama vakcinuoti nuo: kačių herpesvirusinės infekcijos (KHV), kačių kalicivirusinės infekcijos (KKV), kačių panleukopenijos (KPV). Revakcinuojama turėtų būti nuo jau minėtų virusinių ligų, kuomet kačiukui bus 10 – 12 savaičių amžiaus. Dar viena revakcinacija turėtų būti atlikta, kai kačiukui bus 13 – 15 savaičių amžiaus, ir revakcinuojama nuo jau minėtų ligų, pridedant vacinaciją nuo pasiutligės (PasV). Revakcinuoti nuo visų minėtų ligų reikėtų po 1 metų, o vėliau, nuo pasiutligės (PasV) revakcinuoti kas 1 – 3 metus (priklausomai nuo vakcinos gamintojo rekomendacijų), nuo kitų, minėtų, virusinių infekcijų – kartą metuose.
Kaip jau minėta, vakcinavimo schemos gali skirtis, tačiau veterinarijos gydytojas gali parinkti tinkamiausią, atsižvelgiant į gyvūno amžių bei epidemiologinę situaciją.
Žinoma, derėtų prisiminti, kad augintinius reikia apsaugoti ne tik nuo virusinių infekcijų, bet ir nuo išorės, bei vidaus parazitų, kurie gali pakenkti augintinio sveikatai patys, ar pernešti kitų ligų sukėlėjus.
Taigi, turėdami žinių, gebėdami jas pritaikyti, galime vieni kitiems padėti, spręsti augintinių sveikatos bėdas, o dar geriau – jų išvengti.