Histopatologiniai tyrimai
Iš gyvo gyvūno audinių, organų gabalėliai tyrimui gaunami chirurginių operacijų arba diagnostinių procedūrų metu, kai naudojamas endoskopas su žnyplėmis arba atliekama storos adatos biopsija. Taip paimti audinių/organų gabalėliai LSMU VA Veterinarinės patobiologijos katedros Patologijos centre virsta histopreparatais, kurie mikroskopuojami mikroskopu ir nustatoma diagnozė.
Patologinės medžiagos ruošimo histopatologiniam tyrimui principai.
Histopatologinis tyrimas – tai gyvų ir nugaišusių gyvūnų audinių struktūros pokyčių tyrimas. Tiriami iš gyvo, sergančio gyvūno arba iš skrodžiamo gyvūno (autopsijos metu) paimti audinių, organų gabalėliai.
Naudojant šį tyrimą galima nustatyti daugelį sisteminių ir lokalių patologinių procesų, išaiškinti ligos išplitimą, ir kt. Itin svarbus šis tyrimas gyvūnų onkologinėms ligoms diagnozuoti.
Paimtas organo /audinio gabalėlis kuo greičiau fiksuojamas specialiais sksyčiais (pvz., formalinu). Audinių fiksavimas sustabdo audinių irimą dėl ląstelių autolizės bei bakterijų poveikio, padaro juos chemiškai stabilius bei sustandina audinį.
Kai kada iš audinių mėginių reikia pašalinti kalcio druskas (kaulai, sukalkėję dariniai). Dekalcinavimui naudojamos mineralinės arba organinės rūgštys, įvairūs specialiai tam skirti tirpalai.
Prieš mėginių įmirkymą ir užliejimą parafinu ar kita medžiaga, jie yra paruošiami: nupjaunami nereikalingi kraštai, paliekamos reprezentatyvios vietos atsižvelgiant į atitinkamo organo ar audinio struktūrą t.y. atliekamas taip vadinamas trimingavimas. Paruošti gabalėliai dedami į kasetes. Ant kiekvienos kasetės užrašomas mėginio identifikacinis numeris.
Po to kasetėse esantys mėginiai yra plaunami (pašalinamas fiksatorius), įmirkomi specialia medžiaga ir įliejamį į parafiną, prieš tai tinkamai jį orientavus kasetėje. Sustingus parafinui, gaunamas blokelis, kuris specialiais įrengimais – mikrotomais yra pjaustomas labai plonais pjūviais (2-4 mikronų storio). Gauti pjūviai uždedami ant objektinio stiklelio, dažomi (rutininio tyrimo dažai yra hematoksilinas su eozinu), dengiami dengiamaisias stikleliais ir gautas histologinis preparatas mikroskopuojamas šviesiniu mikroskopu.
Dalintis
Iš gyvo gyvūno audinių, organų gabalėliai tyrimui gaunami chirurginių operacijų arba diagnostinių procedūrų metu, kai naudojamas endoskopas su žnyplėmis arba atliekama storos adatos biopsija. Taip paimti audinių/organų gabalėliai LSMU VA Veterinarinės patobiologijos katedros Patologijos centre virsta histopreparatais, kurie mikroskopuojami mikroskopu ir nustatoma diagnozė.
Patologinės medžiagos ruošimo histopatologiniam tyrimui principai.
Histopatologinis tyrimas – tai gyvų ir nugaišusių gyvūnų audinių struktūros pokyčių tyrimas. Tiriami iš gyvo, sergančio gyvūno arba iš skrodžiamo gyvūno (autopsijos metu) paimti audinių, organų gabalėliai.
Naudojant šį tyrimą galima nustatyti daugelį sisteminių ir lokalių patologinių procesų, išaiškinti ligos išplitimą, ir kt. Itin svarbus šis tyrimas gyvūnų onkologinėms ligoms diagnozuoti.
Paimtas organo /audinio gabalėlis kuo greičiau fiksuojamas specialiais sksyčiais (pvz., formalinu). Audinių fiksavimas sustabdo audinių irimą dėl ląstelių autolizės bei bakterijų poveikio, padaro juos chemiškai stabilius bei sustandina audinį.
Kai kada iš audinių mėginių reikia pašalinti kalcio druskas (kaulai, sukalkėję dariniai). Dekalcinavimui naudojamos mineralinės arba organinės rūgštys, įvairūs specialiai tam skirti tirpalai.
Prieš mėginių įmirkymą ir užliejimą parafinu ar kita medžiaga, jie yra paruošiami: nupjaunami nereikalingi kraštai, paliekamos reprezentatyvios vietos atsižvelgiant į atitinkamo organo ar audinio struktūrą t.y. atliekamas taip vadinamas trimingavimas. Paruošti gabalėliai dedami į kasetes. Ant kiekvienos kasetės užrašomas mėginio identifikacinis numeris.
Po to kasetėse esantys mėginiai yra plaunami (pašalinamas fiksatorius), įmirkomi specialia medžiaga ir įliejamį į parafiną, prieš tai tinkamai jį orientavus kasetėje. Sustingus parafinui, gaunamas blokelis, kuris specialiais įrengimais – mikrotomais yra pjaustomas labai plonais pjūviais (2-4 mikronų storio). Gauti pjūviai uždedami ant objektinio stiklelio, dažomi (rutininio tyrimo dažai yra hematoksilinas su eozinu), dengiami dengiamaisias stikleliais ir gautas histologinis preparatas mikroskopuojamas šviesiniu mikroskopu.