ŠUNŲ ATOPINIS DERMATITAS
Pakankamai didelė dalis gyvūnų yra atvedami apžiūrai pas veterinarijos gydytoją dėl pasireiškusio niežulio, odos paraudimo, ar kitų odos pakitimų. Kai kuriais atvejais savininkai išgirsta terminą ,,atopinis dermatitas''. Apie šunų atopinį dermatitą pasakoja mūsų klinikos veterinarijos gydytojos - dermatologės Vita Ambrulaitienė ir dr. Lina Babickaitė:
,,Daugelis šunų augintojų, kurie lankėsi veterinarijos klinikoje dėl augintinio niežulio ar odos problemų, yra girdėję terminą „atopinis dermatitas/atopija“. Kokia tai liga? Visų pirma, tai yra lėtinė, progresuojanti uždegiminė ir stipriu kūno niežuliu pasireiškianti odos liga. Ši liga nėra užkrečiama, bet jai yra būdinga genetinė predispozicija. Ligos klinikiniai požymiai susiję su padidėjusia imunoglobulinų E (IgE) gamyba, kurie yra nukreipti prieš aplinkos alergenus (žiedadulkės, namų dulkių erkutės, pelėsiai, žolės). Alerginių susirgimų skaičius didėja ne tik žmonių, bet ir veterinarinėje medicinoje. Manoma, kad atopiniu dermatitu gali sirgti apie 10-15 proc. šunų.
Atopinis dermatitas yra liga, kuri dėl jai būdingų simptomų, paveikia ne tik šuns gyvenimo kokybę, bet taip pat turi įtakos ir žmogaus - gyvūno ryšiui, kadangi simptomų kontroliavimas yra reikalingas visą gyvenimą.
Atopiniu dermatitu sergančio gyvūno oda yra sausa, pralaidi aplinkos alergenams (kurie sveikam organizmui neturi įtakos), tokia oda nebeatlieka apsauginio barjero vaidmens, yra sutrikęs odos mikrobiomas. Atopiniu dermatitu sergančio gyvūno imuninė sistema per stipriai reaguoja į tuos iš aplinkos patekusius alergenus ir sukelia odos uždegimą.
Kada pasireiškia ši liga? Atopija gali būti sezoninė – susijusi su tam tikrų alergenų sezoniškumu, pvz., augalų žydėjimas. Gali stipraus sezoniškumo ir nebūti, jei augintinis alergiškas namų dulkių erkutėms.
Ligos simptomai pradeda reikštis 1-3 metų amžiaus. Nors tai nėra 100-ta procentinė taisyklė.
Kokie dažniausi atopinio dermatito simptomai? Pagrindinis simptomas yra įvairaus stiprumo niežulys. Taip pat pasireiškia odos paraudimas, odoje matomos rausvos dėmelės/spuogeliai (papulės), gyvūnas kasydamasis netenka kailio (atsiranda išplikimai/alopecija), oda sustorėja (lichenifikacija), tampa tamsesnė (hiperpigmentacija). Tokius odos pažeidimus dažniausiai lydi mieliagrybių (Malassezia sp.) arba bakterijų (Staphylococcus pseudointermedius) sukelta antrinė odos infekcija, kas papildomai sukelia dar stipresnį niežulį ir intensyvesnius odos pažeidimus.
Kokios kūno vietos dažniausiai yra pažeidžiamos? Pažeidimai gali būti skirtingai pasiskirstę skirtingų veislių ar skirtingiems gyvūnams. Yra gyvūnų, kuriems atopija kliniškai pasireiškia vienos ausies uždegimu, kitiems pėdučių niežuliu. Visgi būdingiausi pažeidimai matomi aplink akis, burną, ant ausų kaušelių ir ausų kanaluose, pažastyse, kirkšnyse, pilvo ir pėdučių srityse.
Kokių veislių grynaveisliai šunys turi didesnę riziką šiai ligai? Tai auksaspalviai retriveriai, labradoro retriveriai, vokiečių aviganiai, vakarų Škotijos baltieji terjerai ir prancūzų buldogai.
Koks šios ligos gydymas? Alergenų specifinė imunoterapija (imuninės sistemos pratinimas prie alergeno) yra vienintelis gydymo būdas, kuris per tam tikrą laiką gali gyvūną išgydyti. Visgi, yra daug veiksnių, kurie lemia, ar imunoterapija bus sėkminga. Praktikoje mūsų tikslas yra klinikinių simptomų kontroliavimas, odos barjero funkcijos palaikymas. Kadangi pagrindinis simptomas yra niežulys – naudojami vaistai, kurie mažina niežulį. Ligos kontrolei gali būti skiriama imunoterapija, sisteminiai ar/ir vietiniai kortikosteroidai, oklacitinibas, lokivetmabas, ciklosporinas. Odos priežiūrai naudojami antimikrobinį poveikį turintys šampūnai, purškalai, servetėlės, putos. Retais atvejais tenka skirti ir sisteminius antibiotikus. Naudojami papildai odos barjero stiprinimui (omega riebalų rūgštys, vitaminai, prebiotikai) ir įvairios kosmetinės priemonės. Svarbu paminėti, kad ligos kontrolė yra skiriama kiekvienam šuniui individualiai, nėra visiems tinkamo vieno gydymo būdo. Dar vienas svarbus aspektas yra tai, kad visi šunys, kurie turi atopinį dermatitą, turi gauti apsaugą nuo blusų visus metus. Kodėl? Didžioji dalis atopiškų šunų yra alergiški ir blusų įkandimams. Kartais užtenka vienos blusos įkandimo „užkurti“ grandininę reakciją.
Atopinis dermatitas yra viso gyvenimo liga, kuriai būdingi paūmėjimai, todėl ypatingai svarbus veterinarijos gydytojo ir šuns savininko bendradarbiavimas, norint laiku sukontroliuoti simptomus ar atsiradusias antrines infekcijas.‘‘
Jei jūsų augintiniui reikalinga veterinarijos gydytojo - dermatologo konsultacija, registruokitės telefonu: +37062078353
Linkime nesirgti!
LSMU Dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinika
Dalintis
Pakankamai didelė dalis gyvūnų yra atvedami apžiūrai pas veterinarijos gydytoją dėl pasireiškusio niežulio, odos paraudimo, ar kitų odos pakitimų. Kai kuriais atvejais savininkai išgirsta terminą ,,atopinis dermatitas''. Apie šunų atopinį dermatitą pasakoja mūsų klinikos veterinarijos gydytojos - dermatologės Vita Ambrulaitienė ir dr. Lina Babickaitė:
,,Daugelis šunų augintojų, kurie lankėsi veterinarijos klinikoje dėl augintinio niežulio ar odos problemų, yra girdėję terminą „atopinis dermatitas/atopija“. Kokia tai liga? Visų pirma, tai yra lėtinė, progresuojanti uždegiminė ir stipriu kūno niežuliu pasireiškianti odos liga. Ši liga nėra užkrečiama, bet jai yra būdinga genetinė predispozicija. Ligos klinikiniai požymiai susiję su padidėjusia imunoglobulinų E (IgE) gamyba, kurie yra nukreipti prieš aplinkos alergenus (žiedadulkės, namų dulkių erkutės, pelėsiai, žolės). Alerginių susirgimų skaičius didėja ne tik žmonių, bet ir veterinarinėje medicinoje. Manoma, kad atopiniu dermatitu gali sirgti apie 10-15 proc. šunų.
Atopinis dermatitas yra liga, kuri dėl jai būdingų simptomų, paveikia ne tik šuns gyvenimo kokybę, bet taip pat turi įtakos ir žmogaus - gyvūno ryšiui, kadangi simptomų kontroliavimas yra reikalingas visą gyvenimą.
Atopiniu dermatitu sergančio gyvūno oda yra sausa, pralaidi aplinkos alergenams (kurie sveikam organizmui neturi įtakos), tokia oda nebeatlieka apsauginio barjero vaidmens, yra sutrikęs odos mikrobiomas. Atopiniu dermatitu sergančio gyvūno imuninė sistema per stipriai reaguoja į tuos iš aplinkos patekusius alergenus ir sukelia odos uždegimą.
Kada pasireiškia ši liga? Atopija gali būti sezoninė – susijusi su tam tikrų alergenų sezoniškumu, pvz., augalų žydėjimas. Gali stipraus sezoniškumo ir nebūti, jei augintinis alergiškas namų dulkių erkutėms.
Ligos simptomai pradeda reikštis 1-3 metų amžiaus. Nors tai nėra 100-ta procentinė taisyklė.
Kokie dažniausi atopinio dermatito simptomai? Pagrindinis simptomas yra įvairaus stiprumo niežulys. Taip pat pasireiškia odos paraudimas, odoje matomos rausvos dėmelės/spuogeliai (papulės), gyvūnas kasydamasis netenka kailio (atsiranda išplikimai/alopecija), oda sustorėja (lichenifikacija), tampa tamsesnė (hiperpigmentacija). Tokius odos pažeidimus dažniausiai lydi mieliagrybių (Malassezia sp.) arba bakterijų (Staphylococcus pseudointermedius) sukelta antrinė odos infekcija, kas papildomai sukelia dar stipresnį niežulį ir intensyvesnius odos pažeidimus.
Kokios kūno vietos dažniausiai yra pažeidžiamos? Pažeidimai gali būti skirtingai pasiskirstę skirtingų veislių ar skirtingiems gyvūnams. Yra gyvūnų, kuriems atopija kliniškai pasireiškia vienos ausies uždegimu, kitiems pėdučių niežuliu. Visgi būdingiausi pažeidimai matomi aplink akis, burną, ant ausų kaušelių ir ausų kanaluose, pažastyse, kirkšnyse, pilvo ir pėdučių srityse.
Kokių veislių grynaveisliai šunys turi didesnę riziką šiai ligai? Tai auksaspalviai retriveriai, labradoro retriveriai, vokiečių aviganiai, vakarų Škotijos baltieji terjerai ir prancūzų buldogai.
Koks šios ligos gydymas? Alergenų specifinė imunoterapija (imuninės sistemos pratinimas prie alergeno) yra vienintelis gydymo būdas, kuris per tam tikrą laiką gali gyvūną išgydyti. Visgi, yra daug veiksnių, kurie lemia, ar imunoterapija bus sėkminga. Praktikoje mūsų tikslas yra klinikinių simptomų kontroliavimas, odos barjero funkcijos palaikymas. Kadangi pagrindinis simptomas yra niežulys – naudojami vaistai, kurie mažina niežulį. Ligos kontrolei gali būti skiriama imunoterapija, sisteminiai ar/ir vietiniai kortikosteroidai, oklacitinibas, lokivetmabas, ciklosporinas. Odos priežiūrai naudojami antimikrobinį poveikį turintys šampūnai, purškalai, servetėlės, putos. Retais atvejais tenka skirti ir sisteminius antibiotikus. Naudojami papildai odos barjero stiprinimui (omega riebalų rūgštys, vitaminai, prebiotikai) ir įvairios kosmetinės priemonės. Svarbu paminėti, kad ligos kontrolė yra skiriama kiekvienam šuniui individualiai, nėra visiems tinkamo vieno gydymo būdo. Dar vienas svarbus aspektas yra tai, kad visi šunys, kurie turi atopinį dermatitą, turi gauti apsaugą nuo blusų visus metus. Kodėl? Didžioji dalis atopiškų šunų yra alergiški ir blusų įkandimams. Kartais užtenka vienos blusos įkandimo „užkurti“ grandininę reakciją.
Atopinis dermatitas yra viso gyvenimo liga, kuriai būdingi paūmėjimai, todėl ypatingai svarbus veterinarijos gydytojo ir šuns savininko bendradarbiavimas, norint laiku sukontroliuoti simptomus ar atsiradusias antrines infekcijas.‘‘
Jei jūsų augintiniui reikalinga veterinarijos gydytojo - dermatologo konsultacija, registruokitės telefonu: +37062078353
Linkime nesirgti!
LSMU Dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinika