Triušis nustojo ėsti. Kodėl svarbu laiku kreiptis į veterinarijos gydytoją?
Triušis – vienas iš daugelio namuose laikomų naminių gyvūnų. Šios pūkuotos letenėlės ir uodegėlės paperka vis daugiau gyvūnų augintojų širdžių. Tačiau kaip ir daugelis namuose trepsinčių kojyčių, taip ir šių mielų augintinių sveikata kartais sušlubuoja. Taigi ką reikėtų daryti, kad jūsų triušis būtų sveikas ir kada reikėtų kreiptis į veterinarijos gydytoją, siekiant išvengti rimtesnių sveikatos sutrikimų, pasakoja LSMU VA dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikos veterinarijos gydytoja - rezidentė Martyna Daunytė.
Dažnai triušiai vadinami graužikais, tačiau tai nėra tiesa, nes dėl anatominių skirtumų, tokių kaip dviguba pora viršutinių priekinių kandžių bei pieniniai dantys, jie priskiriami kiškiažvėrių būriui. Ir nors tiek graužikai, tiek triušiai priklauso skirtingiems būriams, bet turi ir daug panašumų – svarbiausias bendras požymis yra visą gyvenimą augantys dantys. Dėl šios priežasties labai svarbu tinkamai parinkti gyvūnų pašarą, užtikrinti neribotą kiekį geros kokybės šieno, kuris garantuoja tinkamą dantų nusidėvėjimą bei padeda išvengti jų peraugimo. Būtent sveiki dantys yra tiesiogiai susiję su bendra gyvūno sveikatos būkle ir gera savijauta, tačiau jų problemos gali atsirasti ne tik dėl netinkamos mitybos, bet ir dėl tam tikrų veislės ypatumų. Pavyzdžiui, nykštukiniai ir nulėpausiai triušiai su šiomis problemomis susiduria daug dažniau nei kiti jų giminaičiai. Dantys gali peraugti, netilpti burnos ertmėje, imti augti į kaukolės vidų, tuomet formuojasi pažeidimai žandikauliuose, dėl netaisyklingo nusidėvėjimo dantų paviršius gali tapti nelygus, su aštriais kraštais, kurie ilgainiui gali pažeisti burnos ertmę. Tai yra labai skausmingos problemos, o triušiai itin jautrūs skausmui. Dėl šios priežasties jie gali nustoti ėsti ar netgi gaišti, todėl labai svarbu gyvūnų dantis tikrinti profilaktiškai ir esant poreikiui atlikti jų trumpinimą, siekiant išvengti rimtesnių sveikatos sutrikimų.
Triušis gali atsisakyti ėsti ir dėl kitų priežasčių, tokių kaip stresas esant pasikeitusioms laikymo sąlygoms ar namuose atsiradus naujiems gyventojams ir augintiniams. Apetito stoka taip pat gali atsirasti ir gyvūnui jaučiant skausmą, ne būtinai susijusį su burnos ertme. Šio pojūčio atsiradimą gali lemti traumos, šlapimo pūslėje susidarę akmenys, dujos žarnyne ir skrandyje ar vidaus organų pakitimai. Tiksliai diagnozei dažniausiai reikalingi papildomi tyrimai, kurie įprastai atliekami veterinarijos gydytojo ir padeda ne tik nustatyti esamą problemą, bet ir paskirti reikiamą gydymą. Dažnai triušiai į veterinarijos klinikas atvežami, kai jiems padėti būna itin sunku, todėl savininkams labai svarbu žinoti, kada reikėtų sunerimti ir kreiptis pagalbos. Pagrindinis geros sveikatos požymis šiems gyvūnams yra jų apetitas: sveikas triušis turi nuolat ėsti. Kelios valandos nėra kritinis rodiklis, tačiau jei triušis atsisako net ir mėgstamiausio skanėsto ir neėda parą ar net ilgiau itin svarbu imtis skubių sprendimų ir kreiptis į veterinarijos gydytoją. Neėdant šio gyvūnėlio organizme gyvenančios bakterijos ima išskirti dujas, dėl kurių jis išsipučia, jaučia dar didesnį skausmą ir toliau atsisako maitintis. Šiems procesams progresuojant gyvūnas gali ir nugaišti. Todėl labai svarbu pastebėjus, gyvūno elgsenos ar apetito pokyčius kreiptis pagalbos, nes laiku aptikus problemą galima ją daug lengviau išspręsti.
Namuose gyvenantiems triušiukams labai svarbu užtikrinti kuo geresnes laikymo sąlygas ir tinkamą mitybą. Svarbu reguliariai lankytis pas veterinarijos gydytojus bent kartą per metus, o esant sveikatos sutrikimams – dažniau. Pastebėjus gyvūno mitybos sutrikimus, atsisakymą ėsti į klinikas reikia kreiptis kiek įmanoma greičiau, kad gyvūnui būtų suteikta kuo skubesnė ir veiksmingesnė pagalba.
Dalintis
Triušis – vienas iš daugelio namuose laikomų naminių gyvūnų. Šios pūkuotos letenėlės ir uodegėlės paperka vis daugiau gyvūnų augintojų širdžių. Tačiau kaip ir daugelis namuose trepsinčių kojyčių, taip ir šių mielų augintinių sveikata kartais sušlubuoja. Taigi ką reikėtų daryti, kad jūsų triušis būtų sveikas ir kada reikėtų kreiptis į veterinarijos gydytoją, siekiant išvengti rimtesnių sveikatos sutrikimų, pasakoja LSMU VA dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikos veterinarijos gydytoja - rezidentė Martyna Daunytė.
Dažnai triušiai vadinami graužikais, tačiau tai nėra tiesa, nes dėl anatominių skirtumų, tokių kaip dviguba pora viršutinių priekinių kandžių bei pieniniai dantys, jie priskiriami kiškiažvėrių būriui. Ir nors tiek graužikai, tiek triušiai priklauso skirtingiems būriams, bet turi ir daug panašumų – svarbiausias bendras požymis yra visą gyvenimą augantys dantys. Dėl šios priežasties labai svarbu tinkamai parinkti gyvūnų pašarą, užtikrinti neribotą kiekį geros kokybės šieno, kuris garantuoja tinkamą dantų nusidėvėjimą bei padeda išvengti jų peraugimo. Būtent sveiki dantys yra tiesiogiai susiję su bendra gyvūno sveikatos būkle ir gera savijauta, tačiau jų problemos gali atsirasti ne tik dėl netinkamos mitybos, bet ir dėl tam tikrų veislės ypatumų. Pavyzdžiui, nykštukiniai ir nulėpausiai triušiai su šiomis problemomis susiduria daug dažniau nei kiti jų giminaičiai. Dantys gali peraugti, netilpti burnos ertmėje, imti augti į kaukolės vidų, tuomet formuojasi pažeidimai žandikauliuose, dėl netaisyklingo nusidėvėjimo dantų paviršius gali tapti nelygus, su aštriais kraštais, kurie ilgainiui gali pažeisti burnos ertmę. Tai yra labai skausmingos problemos, o triušiai itin jautrūs skausmui. Dėl šios priežasties jie gali nustoti ėsti ar netgi gaišti, todėl labai svarbu gyvūnų dantis tikrinti profilaktiškai ir esant poreikiui atlikti jų trumpinimą, siekiant išvengti rimtesnių sveikatos sutrikimų.
Triušis gali atsisakyti ėsti ir dėl kitų priežasčių, tokių kaip stresas esant pasikeitusioms laikymo sąlygoms ar namuose atsiradus naujiems gyventojams ir augintiniams. Apetito stoka taip pat gali atsirasti ir gyvūnui jaučiant skausmą, ne būtinai susijusį su burnos ertme. Šio pojūčio atsiradimą gali lemti traumos, šlapimo pūslėje susidarę akmenys, dujos žarnyne ir skrandyje ar vidaus organų pakitimai. Tiksliai diagnozei dažniausiai reikalingi papildomi tyrimai, kurie įprastai atliekami veterinarijos gydytojo ir padeda ne tik nustatyti esamą problemą, bet ir paskirti reikiamą gydymą. Dažnai triušiai į veterinarijos klinikas atvežami, kai jiems padėti būna itin sunku, todėl savininkams labai svarbu žinoti, kada reikėtų sunerimti ir kreiptis pagalbos. Pagrindinis geros sveikatos požymis šiems gyvūnams yra jų apetitas: sveikas triušis turi nuolat ėsti. Kelios valandos nėra kritinis rodiklis, tačiau jei triušis atsisako net ir mėgstamiausio skanėsto ir neėda parą ar net ilgiau itin svarbu imtis skubių sprendimų ir kreiptis į veterinarijos gydytoją. Neėdant šio gyvūnėlio organizme gyvenančios bakterijos ima išskirti dujas, dėl kurių jis išsipučia, jaučia dar didesnį skausmą ir toliau atsisako maitintis. Šiems procesams progresuojant gyvūnas gali ir nugaišti. Todėl labai svarbu pastebėjus, gyvūno elgsenos ar apetito pokyčius kreiptis pagalbos, nes laiku aptikus problemą galima ją daug lengviau išspręsti.
Namuose gyvenantiems triušiukams labai svarbu užtikrinti kuo geresnes laikymo sąlygas ir tinkamą mitybą. Svarbu reguliariai lankytis pas veterinarijos gydytojus bent kartą per metus, o esant sveikatos sutrikimams – dažniau. Pastebėjus gyvūno mitybos sutrikimus, atsisakymą ėsti į klinikas reikia kreiptis kiek įmanoma greičiau, kad gyvūnui būtų suteikta kuo skubesnė ir veiksmingesnė pagalba.