Augintinio gyvybę gelbėjanti hemodializės procedūra
Kalbant apie inkstus turime sutikti su šio autoriaus anonimo mintimi:„Sakyti, kad inkstai tegamina šlapimą, tas pat kaip sakyti, jog Mikelandželas tegamino marmuro drožles.“
Inkstai – nedidelis porinis pupelės formos organas. Kuo jie tokie svarbūs? Inkstų arterijomis atiteka penktadalis širdies minutinio kraujo tūrio, taigi inkstai – labiausiai krauju aprūpintas organizmo audinys. Pagrindinė jų funkcija – palaikyti organizmo skysčių ir elektrolitų pusiausvyrą kintant aplinkos sąlygoms per filtracijos, sekrecijos, reabsorbcijos procesus. Inkstai šalina organizmui nereikalingus medžiagų apykaitos produktus (šlapalą, šlapimo rūgštį, sulfatus, fosfatus, kreatininą ir kt.), taip pat ir iš išorės patenkančias medžiagas. Jie palaiko ir reguliuoja pastovų kraujo osmosinį slėgį, reguliuoja tarpląstelinio skysčio tūrį, užtikrina rūgščių ir šarmų pusiausvyrą organizme. Inkstai gamina biologiškai aktyviausią vitamino D formą bei dalyvauja kalcio, fosforo ir kalio apykaitos reguliavime. Inkstai palaiko pastovų arterinį kraujo spaudimą per sudėtingą angiotenzino – renino – aldosterono sistemą. Be to, inkstuose gaminamas hormonas eritropoetinas, skatinantis eritrocitų gamybą. Ir dar – juose ardomas insulinas ir kitos biologiškai aktyvios medžiagos.Šį labai svarbų darbą atlieka mažyčiai, sudėtingos struktūros inkstų funkciniai vienetai - nefronai.
Inkstus, gyvybiškai svarbų organą gali pažeisti daugybė faktorių: įgimtos ir įgytos ligos (virusinės, bakterinės, parazitinės, autoimuninės kilmės), kraujotakos sutrikimai, šlapimo takų obstrukcija, įvairios toksinės medžiagos ir kai kurie medikamentai.
Inkstų pažeidimai gali būti ūmūs ar tapti lėtiniais. Sunkiais atvejais jie tampa negrįžtami. Kai kuriais atvejais medikamentinis gydymas, dėja negelbėja...
Ir visgi, pastaraisiais dešimtmečiais tobulėjant technologijoms veterinarijoje, atsiranda išeičių, tokių kaip hemodializė. Nors hemodializė yra laikoma priežiūros standartu žmonių medicinoje, ji ilgą laiką buvo mažai prieinama gyvūnams, sergantiems sunkia inkstų liga. Modernios technologijos reiškia, kad hemodializė (HD) dabar yra ne tik įmanoma, bet gana saugi, efektyvi ir nepakeičiama procedūra valdant gyvybei pavojingą uremiją gyvūnams.
Hemodializė gali būti taikoma kaip pertaukiama (periodinė) ar nuolatinė pakaitinė inkstų terapija. HD metu azotemiškas paciento kraujas yra pumpuojamas per dializatorių, kur vyksta tirpių medžiagų ir vandens mainai, prieš „išvalytam kraujui“ grįžtant į pacientą. Per įprastą dializės seansą visas paciento kraujo tūris gali būti apdorotas daug kartų.
Procedūrai atlikti reikalinga sudėtinga įranga ir gebančio tai atlikti personalo komanda. HD atlikimui lemiamas faktorius gali būti paciento dydis, kadangi, naudojama įranga yra skirta žmonėms. Prieš pasirenkant dializės protokolą, kiekvienam pacientui turi būti apsvarstyti įvairiausi faktoriai individualiai. Numatomas dializuoti pacientas nuodugniai ištiriamas.
Veterinarinėje medicinoje dažniausia indikacija hemodializei yra ūmus inkstų pažeidimas. Didžioji dalis tokių gyvūnų yra ūmiai uremiški, neduoda atsako į mėginimą sukelti diurezę medikamentais, dalis jų yra perhidruoti, gali turėti pavojingą gyvybei hiperkalemiją. HD greitai sušvelnina hiperkalemiją, gali atstatyti skysčių pusiausvyrą, kas stabilizuoja pacientą ir duoda laiko atsistatyti inkstų funkcijai.
Dializės technikos unikaliai tinka valdant specifines ūmias toksikozes. Kai kurie vaistai, chemikalai, toksinai gali būti greitai ir efektyviai pašalinti iš kraujotakos dažnai tik vieno dializės seanso metu. HD indikuotina gydymui nuo dažnai pasitaikančių apsinuodijimų etilenglikoliu, metanoliu, salicilatais, etanoliu, fenobarbitaliu, acetaminofenu, teofilinu, aminoglikozidais ir daugeliu kitų.
Perhidravimas, sukeliantis siteminę hipertenziją, ascitą, periferinę ir plaučių edemas, stazinį širdies nepakankamumą yra dažna komplikacija dėl agresyvios skysčių terapijos pacientams su inkstų pažeidimu. Šios perdidelės skysčių apkrovos gali būti pašalinamos dializės metu.
Priklausomai nuo paciento būklės periodinės hemodializės gali būti atliekamos 2 – 3 kartus per savaitę ir trukti 4 – 5 valandas ar gali būti atliekama vienkartinai.
Taigi hemodializė yra įmanoma, efektyvi procedūra, gyvūnams esant potencialiai mirtinai azotemijai ir gali pratęsti ar išgelbėti gyvybę mūsų pacientams esant inkstų pažeidimams, kuomet kitų terapinių pasirinkimų jau nebėra.
Dalintis
Kalbant apie inkstus turime sutikti su šio autoriaus anonimo mintimi:„Sakyti, kad inkstai tegamina šlapimą, tas pat kaip sakyti, jog Mikelandželas tegamino marmuro drožles.“
Inkstai – nedidelis porinis pupelės formos organas. Kuo jie tokie svarbūs? Inkstų arterijomis atiteka penktadalis širdies minutinio kraujo tūrio, taigi inkstai – labiausiai krauju aprūpintas organizmo audinys. Pagrindinė jų funkcija – palaikyti organizmo skysčių ir elektrolitų pusiausvyrą kintant aplinkos sąlygoms per filtracijos, sekrecijos, reabsorbcijos procesus. Inkstai šalina organizmui nereikalingus medžiagų apykaitos produktus (šlapalą, šlapimo rūgštį, sulfatus, fosfatus, kreatininą ir kt.), taip pat ir iš išorės patenkančias medžiagas. Jie palaiko ir reguliuoja pastovų kraujo osmosinį slėgį, reguliuoja tarpląstelinio skysčio tūrį, užtikrina rūgščių ir šarmų pusiausvyrą organizme. Inkstai gamina biologiškai aktyviausią vitamino D formą bei dalyvauja kalcio, fosforo ir kalio apykaitos reguliavime. Inkstai palaiko pastovų arterinį kraujo spaudimą per sudėtingą angiotenzino – renino – aldosterono sistemą. Be to, inkstuose gaminamas hormonas eritropoetinas, skatinantis eritrocitų gamybą. Ir dar – juose ardomas insulinas ir kitos biologiškai aktyvios medžiagos.Šį labai svarbų darbą atlieka mažyčiai, sudėtingos struktūros inkstų funkciniai vienetai - nefronai.
Inkstus, gyvybiškai svarbų organą gali pažeisti daugybė faktorių: įgimtos ir įgytos ligos (virusinės, bakterinės, parazitinės, autoimuninės kilmės), kraujotakos sutrikimai, šlapimo takų obstrukcija, įvairios toksinės medžiagos ir kai kurie medikamentai.
Inkstų pažeidimai gali būti ūmūs ar tapti lėtiniais. Sunkiais atvejais jie tampa negrįžtami. Kai kuriais atvejais medikamentinis gydymas, dėja negelbėja...
Ir visgi, pastaraisiais dešimtmečiais tobulėjant technologijoms veterinarijoje, atsiranda išeičių, tokių kaip hemodializė. Nors hemodializė yra laikoma priežiūros standartu žmonių medicinoje, ji ilgą laiką buvo mažai prieinama gyvūnams, sergantiems sunkia inkstų liga. Modernios technologijos reiškia, kad hemodializė (HD) dabar yra ne tik įmanoma, bet gana saugi, efektyvi ir nepakeičiama procedūra valdant gyvybei pavojingą uremiją gyvūnams.
Hemodializė gali būti taikoma kaip pertaukiama (periodinė) ar nuolatinė pakaitinė inkstų terapija. HD metu azotemiškas paciento kraujas yra pumpuojamas per dializatorių, kur vyksta tirpių medžiagų ir vandens mainai, prieš „išvalytam kraujui“ grįžtant į pacientą. Per įprastą dializės seansą visas paciento kraujo tūris gali būti apdorotas daug kartų.
Procedūrai atlikti reikalinga sudėtinga įranga ir gebančio tai atlikti personalo komanda. HD atlikimui lemiamas faktorius gali būti paciento dydis, kadangi, naudojama įranga yra skirta žmonėms. Prieš pasirenkant dializės protokolą, kiekvienam pacientui turi būti apsvarstyti įvairiausi faktoriai individualiai. Numatomas dializuoti pacientas nuodugniai ištiriamas.
Veterinarinėje medicinoje dažniausia indikacija hemodializei yra ūmus inkstų pažeidimas. Didžioji dalis tokių gyvūnų yra ūmiai uremiški, neduoda atsako į mėginimą sukelti diurezę medikamentais, dalis jų yra perhidruoti, gali turėti pavojingą gyvybei hiperkalemiją. HD greitai sušvelnina hiperkalemiją, gali atstatyti skysčių pusiausvyrą, kas stabilizuoja pacientą ir duoda laiko atsistatyti inkstų funkcijai.
Dializės technikos unikaliai tinka valdant specifines ūmias toksikozes. Kai kurie vaistai, chemikalai, toksinai gali būti greitai ir efektyviai pašalinti iš kraujotakos dažnai tik vieno dializės seanso metu. HD indikuotina gydymui nuo dažnai pasitaikančių apsinuodijimų etilenglikoliu, metanoliu, salicilatais, etanoliu, fenobarbitaliu, acetaminofenu, teofilinu, aminoglikozidais ir daugeliu kitų.
Perhidravimas, sukeliantis siteminę hipertenziją, ascitą, periferinę ir plaučių edemas, stazinį širdies nepakankamumą yra dažna komplikacija dėl agresyvios skysčių terapijos pacientams su inkstų pažeidimu. Šios perdidelės skysčių apkrovos gali būti pašalinamos dializės metu.
Priklausomai nuo paciento būklės periodinės hemodializės gali būti atliekamos 2 – 3 kartus per savaitę ir trukti 4 – 5 valandas ar gali būti atliekama vienkartinai.
Taigi hemodializė yra įmanoma, efektyvi procedūra, gyvūnams esant potencialiai mirtinai azotemijai ir gali pratęsti ar išgelbėti gyvybę mūsų pacientams esant inkstų pažeidimams, kuomet kitų terapinių pasirinkimų jau nebėra.