GYVŪNŲ ONKOLOGINĖS LIGOS IR CHEMOTERAPIJA
Neretai pasitaiko atvejų, kai šeimininkai, atvykę su savo augintiniais vizitui pas veterinarijos gydytoją dėl vienokių ar kitokių nespecifinių negalavimų, išgirsta onkologinę diagnozę. Vien žodžiai ,,vėžys'' arba ,,onkologija'' išgąsdina šeimininkus ir padėtis atrodo be išeities. Tačiau taip tikrai ne visada. Apie onkologinius pacientus, jų priežiūrą, chemoterapiją bei galimybę pratęsti augintinio gyvenimą pasakoja mūsų klinikos veterinarijos gydytoja Sandra Čechovičienė, kuri specializuojasi onkologijos srityje!
,,JAV lapkričio mėnesis yra laikomas suvokimo apie augintinių vėžį mėnesiu (angl. National Pet Cancer Awareness Month). Iš visų susirgimų augintinių vėžys yra bene labiausiai apipintas mitais, todėl #PetCancerAwarenessMonth tikslas – visą lapkričio mėnesį šviesti visuomenę apie augintinių vėžinius susirgimus ir tokiu būdu griauti įsisenėjusius mitus. Lietuvoje kol kas tokio nacionalinės reikšmės mėnesio neturime, tačiau visada galima imti pavyzdį iš kitų šalių gerųjų praktikų.
Onkologinės ligos yra pagrindinė gaišimo priežastis šunims. Tuo tarpu katėms šios ligos pasireiškia kiek rečiau. Apie 30 proc. kačių gyvenimo eigoje suserga vėžiu. Onkologinėmis ligomis gali susirgti bet kokio amžiaus gyvūnai, tačiau dažniau liga diagnozuojama vyresnio amžiaus šunims ir katėms. Kaip ir žmonėms, taip ir gyvūnams onkologinės ligos dažniausiai nesukelia specifinių požymių. Dažniausiai pasireiškia sumažėjęs aktyvumas, fizinio krūvio netoleravimas, mažėjantis kūno svoris, t.y. požymiai būdingi ir daugeliui kitų lėtinių ligų. Beje, atsiradęs fizinio krūvio netoleravimas ir sumažėjęs aktyvumas labai dažnai augintinių savininkų yra susiejami su gyvūno vyresniu amžiumi, tačiau toks požiūris gali suklaidinti ir atitolinti ligos nustatymą ankstyvoje stadijoje.
Vienas iš dažniausiai užduodamų klausimų išgirdus diagnozę vėžys – „Ar tai išgydoma?“. Vėžys – tai liga, kurią tik kartais galime išgydyti. Kaip širdies ir kraujagyslių, endokrinologinės ligos, taip ir vėžys, yra lėtinė liga. Gyvūnai, kuriems yra nustatytos širdies ar endokrinologinės ligos, yra gydomi, nors žinome, kad pačios ligos išgydyti negalime. Taip ir pacientai, kuriems yra nustatytas vėžys, gali būti gydomi, tik gydymo tikslas nėra išgydyti, o prailginti kokybiško gyvenimo trukmę. Piktybiniai navikai gali būti gydomi taikant chirurginį gydymą, chemoterapiją, radioterapiją ar imunoterapiją. Labai dažnai yra kombinuojami keli gydymo būdai, iš kurių Lietuvoje daugiausiai naudojami chirurginis ir chemoterapija.
Didžioji dalis šeimininkų yra susidūrę su gyvūnų operaciniu gydymu. O štai chemoterapija vis dar tarsi stigma. Dažniausiai augintinių chemoterapija siejama su žmonėms taikoma chemoterapija. Ir nors tiek žmonių, tiek augintinių vėžys turi labai daug panašumų, šunys ir katės chemoterapiją toleruoja geriau. Augintiniams naudojamos mažesnės chemoterapinių vaistų dozės ir vienu metu kombinuojama mažiau medikamentų, tokiu būdu išvengiant stipraus šalutinio poveikio. Gydymo šalutinis poveikis sukeliamas mažiau nei trečdaliui pacientų, stiprus šalutinis poveikis – mažiau nei 5 proc. pacientų, o gaišimas pasireiškia mažiau nei 1 iš 200 pacientų. Dažniausiai pasitaikantis šalutinis poveikis yra virškinamojo trakto sutrikimai. Kelias dienas po chemoterapijos augintinis gali turėti prastesnį apetitą, tuštintis neformuotomis išmatomis ir labai retais atvejais vemti ar jausti pykinimą. Dažniausiai šie sutrikimai per kelias dienas praeina savaime. Kitas žmonėms ir gyvūnams taikomos chemoterapijos skirtumas – gyvūnai nenuplinka. Tam tikroms šunų veislėms, kurioms būtina nuolatinė kailio priežiūra, gali pasireikšti stipresnis kailio metimas arba kailis tampa šiurkštesnis, labiau pažeidžiamas. Ir svarbiausias chemoterapijos aspektas – tai augintinio šeimininko ir aplinkos saugumas. Didžioji dalis vaistų iš gyvūno organizmo pasišalina per 48-72 val. per šlapimą ir išmatas, todėl gydymo laikotarpiu augintinio ekskrementai turėtų būti surenkami dėvint apsaugines pirštines. Jei augintiniui naudojamos chemoterapinės tabletės, suduodant vaistą savininkas taip pat turėtų dėvėti apsaugines pirštines. Tabletės negali būti skaldomos, o kapsulės ardomos, kad išvengti tiesioginio kontakto su citotoksinėmis medžiagomis.
Na ir pabaigai, augintinio amžius nėra liga, todėl vėžys gali būti gydomas ir gerokai vyresniems pacientams. Kokia geriausia vėžio prevencija? Kasmetinė profilaktinė apžiūra, kurios pagalba yra didesnis šansas nustatyti ligą ankstyvoje stadijoje. O kuo anksčiau randame patologiją, tuo efektyvesnis gali būti gydymas.
Jūsų
Sandra Čechovičienė''
Dalintis
Neretai pasitaiko atvejų, kai šeimininkai, atvykę su savo augintiniais vizitui pas veterinarijos gydytoją dėl vienokių ar kitokių nespecifinių negalavimų, išgirsta onkologinę diagnozę. Vien žodžiai ,,vėžys'' arba ,,onkologija'' išgąsdina šeimininkus ir padėtis atrodo be išeities. Tačiau taip tikrai ne visada. Apie onkologinius pacientus, jų priežiūrą, chemoterapiją bei galimybę pratęsti augintinio gyvenimą pasakoja mūsų klinikos veterinarijos gydytoja Sandra Čechovičienė, kuri specializuojasi onkologijos srityje!
,,JAV lapkričio mėnesis yra laikomas suvokimo apie augintinių vėžį mėnesiu (angl. National Pet Cancer Awareness Month). Iš visų susirgimų augintinių vėžys yra bene labiausiai apipintas mitais, todėl #PetCancerAwarenessMonth tikslas – visą lapkričio mėnesį šviesti visuomenę apie augintinių vėžinius susirgimus ir tokiu būdu griauti įsisenėjusius mitus. Lietuvoje kol kas tokio nacionalinės reikšmės mėnesio neturime, tačiau visada galima imti pavyzdį iš kitų šalių gerųjų praktikų.
Onkologinės ligos yra pagrindinė gaišimo priežastis šunims. Tuo tarpu katėms šios ligos pasireiškia kiek rečiau. Apie 30 proc. kačių gyvenimo eigoje suserga vėžiu. Onkologinėmis ligomis gali susirgti bet kokio amžiaus gyvūnai, tačiau dažniau liga diagnozuojama vyresnio amžiaus šunims ir katėms. Kaip ir žmonėms, taip ir gyvūnams onkologinės ligos dažniausiai nesukelia specifinių požymių. Dažniausiai pasireiškia sumažėjęs aktyvumas, fizinio krūvio netoleravimas, mažėjantis kūno svoris, t.y. požymiai būdingi ir daugeliui kitų lėtinių ligų. Beje, atsiradęs fizinio krūvio netoleravimas ir sumažėjęs aktyvumas labai dažnai augintinių savininkų yra susiejami su gyvūno vyresniu amžiumi, tačiau toks požiūris gali suklaidinti ir atitolinti ligos nustatymą ankstyvoje stadijoje.
Vienas iš dažniausiai užduodamų klausimų išgirdus diagnozę vėžys – „Ar tai išgydoma?“. Vėžys – tai liga, kurią tik kartais galime išgydyti. Kaip širdies ir kraujagyslių, endokrinologinės ligos, taip ir vėžys, yra lėtinė liga. Gyvūnai, kuriems yra nustatytos širdies ar endokrinologinės ligos, yra gydomi, nors žinome, kad pačios ligos išgydyti negalime. Taip ir pacientai, kuriems yra nustatytas vėžys, gali būti gydomi, tik gydymo tikslas nėra išgydyti, o prailginti kokybiško gyvenimo trukmę. Piktybiniai navikai gali būti gydomi taikant chirurginį gydymą, chemoterapiją, radioterapiją ar imunoterapiją. Labai dažnai yra kombinuojami keli gydymo būdai, iš kurių Lietuvoje daugiausiai naudojami chirurginis ir chemoterapija.
Didžioji dalis šeimininkų yra susidūrę su gyvūnų operaciniu gydymu. O štai chemoterapija vis dar tarsi stigma. Dažniausiai augintinių chemoterapija siejama su žmonėms taikoma chemoterapija. Ir nors tiek žmonių, tiek augintinių vėžys turi labai daug panašumų, šunys ir katės chemoterapiją toleruoja geriau. Augintiniams naudojamos mažesnės chemoterapinių vaistų dozės ir vienu metu kombinuojama mažiau medikamentų, tokiu būdu išvengiant stipraus šalutinio poveikio. Gydymo šalutinis poveikis sukeliamas mažiau nei trečdaliui pacientų, stiprus šalutinis poveikis – mažiau nei 5 proc. pacientų, o gaišimas pasireiškia mažiau nei 1 iš 200 pacientų. Dažniausiai pasitaikantis šalutinis poveikis yra virškinamojo trakto sutrikimai. Kelias dienas po chemoterapijos augintinis gali turėti prastesnį apetitą, tuštintis neformuotomis išmatomis ir labai retais atvejais vemti ar jausti pykinimą. Dažniausiai šie sutrikimai per kelias dienas praeina savaime. Kitas žmonėms ir gyvūnams taikomos chemoterapijos skirtumas – gyvūnai nenuplinka. Tam tikroms šunų veislėms, kurioms būtina nuolatinė kailio priežiūra, gali pasireikšti stipresnis kailio metimas arba kailis tampa šiurkštesnis, labiau pažeidžiamas. Ir svarbiausias chemoterapijos aspektas – tai augintinio šeimininko ir aplinkos saugumas. Didžioji dalis vaistų iš gyvūno organizmo pasišalina per 48-72 val. per šlapimą ir išmatas, todėl gydymo laikotarpiu augintinio ekskrementai turėtų būti surenkami dėvint apsaugines pirštines. Jei augintiniui naudojamos chemoterapinės tabletės, suduodant vaistą savininkas taip pat turėtų dėvėti apsaugines pirštines. Tabletės negali būti skaldomos, o kapsulės ardomos, kad išvengti tiesioginio kontakto su citotoksinėmis medžiagomis.
Na ir pabaigai, augintinio amžius nėra liga, todėl vėžys gali būti gydomas ir gerokai vyresniems pacientams. Kokia geriausia vėžio prevencija? Kasmetinė profilaktinė apžiūra, kurios pagalba yra didesnis šansas nustatyti ligą ankstyvoje stadijoje. O kuo anksčiau randame patologiją, tuo efektyvesnis gali būti gydymas.
Jūsų
Sandra Čechovičienė''