EPILEPSIJA SERGANTIS AUGINTINIS - kaip elgtis ištikus priepuoliui namuose ir kada reikalinga skubi pagalba?
Epilepsija – daug klausimų ir streso šeimininkams sukelianti neurologinė liga. Pirmą kartą ištikus priepuoliui šeimininkai išsigąsta, pasimeta ir skuba į artimiausią veterinarijos kliniką. Jei priepuolis trunka trumpai, atvykus į kliniką neretai gyvūnas jau būna atsigavęs ir apžiūros metu nenustatomi jokie pokyčiai. Geriausiu atveju šeimininkams pavyksta priepuolį nufilmuoti ir veterinarijos gydytojas gali įvertinti, koks tai priepuolis. Tačiau pirmą kartą susidūrus su tokia problema, filmavimas nėra pirma šeimininkams kilusi mintis. Apie tai, kaip reikėtų elgtis ištikus priepuoliui, kaip nepakenkti nei sau nei gyvūnui ir kada reikalinga skubi pagalba, pasakoja klinikos veterinarijos gydytoja – rezidentė Renata Jarockaitė ir veterinarijos gydytojas – neurologas Martinas Jankauskas:
,,Pakankamai dažnai žmonės atvyksta į kliniką skubiai dėl įvykusio traukulių epizodo. Ne visi traukuliai yra idiopatinės (be aiškios priežasties) epilepsijos priepuoliai. Traukulius gali iššaukti ir apsinuodijimai įvairiomis medžiagomis (pavyzdžiui, netyčia suėstos narkotinės medžiagos, kai kurie žmonių vaistai, augalai) ar struktūriniai pokyčiai smegenyse (pavyzdžiui, augliai, cistos ir pan.). Lygiai taip pat, ne visada epilepsijos priepuolis pasireiškia viso kūno traukuliais. Veterinarijos gydytojas pagal anamnezę, priepuolio apibūdinimą, o geriausiai - filmuotą medžiagą, gali įtarti, ar tai buvo epilepsijos priepuolis ir koks jis, ar traukuliai galimai kilo dėl kitų ligų.
Epilepsijos priepuolis gali būti generalizuotas – kai traukuliai pasireiškia visame kūne, gyvūnas yra nesąmoningas, nereaguoja į kvietimą, pasišlapina bei pasituština nevalingai, bėga seilės iš burnos, arba židininis – trukčioja tam tikros kūno vietos, gyvūno elgesys pakitęs, jis nesiorientuoja aplinkoje, loja. Prieš epilepsijos priepuolį ir po epilepsijos priepuolio yra laikotarpis, kuomet gyvūnas elgiasi jam neįprastai, gali pasireikšti agresija, mieguistumas, lojimas. Toks laikotarpis gali trukti kelias minutes, valandas ar net parą. Gyvūnas gali pilnai ir ,,neišeiti‘‘ iš šios stadijos, tokiu atveju tikėtina, kad pasireikš dar vienas priepuolis.
Taigi, ką daryti namuose pirmą kartą susidūrus su epilepsijos priepuoliu:
1) Užtikrinti saugią aplinką gyvūnui – jei gyvūną ištiko generalizuotas traukulių priepuolis, reikia užtikrinti, kad priepuolių metu jis nepatirs traumos (patraukti aštrius daiktus, patraukti gyvūną nuo laiptų ar aukštų baldų ir tt.).
2) Nekišti nieko gyvūnui į burną – kartais šeimininkai norėdami apsaugoti gyvūno liežuvį ar norėdami apsaugoti jį nuo užspringimo, kiša gyvūnui į burną įvairius daiktus arba savo rankas. To daryti negalima, nes gyvūnas yra nesąmoningas, traukulių metu raumenų susitraukimo jėga yra be galo didelė, todėl įkišti daiktai gali lūžti ir gyvūnas gali užspringti arba sukandžioti šeimininką. Pakankamai dažnai priepuolių metu gyvūnai susikandžioja lūpas arba liežuvį, tačiau tai yra mažiausia ir lengvai sutvarkoma problema, lyginant su kitomis pasekmėmis.
3) Filmuoti – gyvūno filmavimas streso metu tikrai nėra pirma mintis, atėjusi šeimininkui į galvą, tačiau tai labai padeda veterinarijos gydytojui atsakyti į daugumą jūsų klausimų ir nustatyti, ar tai galėjo būti epilepsijos priepuolis ar galbūt traukulių priežasties reikia ieškoti kitur.
4) Priepuoliui trunkant ilgiau nei 5 minutes ar priepuoliui kartojantis antrą kartą paros laikotarpyje, reikia vykti į artimiausią veterinarijos kliniką, kur jūsų augintiniu bus pasirūpinta – įvertinami gyvūno gyvybiniai parametrai, sąmonė, aplikuojami atitinkami traukulius slopinantys medikamentai ar gyvūnas įvedamas į narkozę. Generalizuoto traukulių priepuolio metu kūno temperatūra kyla ir smegenyse gali įvykti baltymų denatūracija (paprastai tariant ,,perdega smegenys‘‘), todėl labai svarbu sekti gyvūno temperatūrą ir, esant reikalui, jį vėsinti arba kritiniu atveju, nepavykus suvaldyti traukulių kitais medikamentais, įvesti jį į narkozę.
Epilepsijos priepuoliui pasireiškus pirmą kartą, trunkant trumpiau nei 5 minutes ir jiems nesikartojant, skubi veterinarinė pagalba nėra būtina (žinoma, tik tokiu atveju, jei gyvūnas nesusižeidė traukulių metu), tačiau reikėtų užsiregistruoti neurologo konsultacijai. Įvykus pirmam priepuoliui ir jiems nesikartojant bei nedažnėjant, medikamentinis gydymas iškart nėra skiriamas. Šeimininkams rekomenduojamas gyvūno stebėjimas, filmavimas ir priepuoliams kartojantis bei dažnėjant, pakartotinis apsilankymas dėl vaistų paskyrimo.
Veterinarijos gydytojui paskyrus antiepileptinius vaistus (dozė pritaikoma kiekvienam gyvūnui individualiai ir vėliau gydymo eigoje yra koreguojama) jie turi būti naudojami nuolat visą gyvūno gyvenimą ir nepertraukiant griežtai pagal nurodymus. Mitas, kad šiuos medikamentus reikia naudoti tik esant priepuoliams! Kai kuriais atvejais, veikliosios medžiagos gali būti keičiamos ar kombinuojamos kelios, tačiau tai atliekama tik paskyrus veterinarijos gydytojui!
Kaip minėta aukščiau, skubi veterinarinė pagalba reikalinga priepuoliui trunkant ilgiau nei 5 minutes ar priepuoliui kartojantis antrą kartą paros laikotarpyje. Nesuvaldžius priepuolio, galimos labai rimtos pasekmės ar net gyvūno mirtis.‘‘
Jei jūsų gyvūnui reikalinga veterinarijos gydytojo - neurologo konsultacija, registruokitės telefonu: +37062078353.
Likite sveiki!
LSMU VA Dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinika
Dalintis
Epilepsija – daug klausimų ir streso šeimininkams sukelianti neurologinė liga. Pirmą kartą ištikus priepuoliui šeimininkai išsigąsta, pasimeta ir skuba į artimiausią veterinarijos kliniką. Jei priepuolis trunka trumpai, atvykus į kliniką neretai gyvūnas jau būna atsigavęs ir apžiūros metu nenustatomi jokie pokyčiai. Geriausiu atveju šeimininkams pavyksta priepuolį nufilmuoti ir veterinarijos gydytojas gali įvertinti, koks tai priepuolis. Tačiau pirmą kartą susidūrus su tokia problema, filmavimas nėra pirma šeimininkams kilusi mintis. Apie tai, kaip reikėtų elgtis ištikus priepuoliui, kaip nepakenkti nei sau nei gyvūnui ir kada reikalinga skubi pagalba, pasakoja klinikos veterinarijos gydytoja – rezidentė Renata Jarockaitė ir veterinarijos gydytojas – neurologas Martinas Jankauskas:
,,Pakankamai dažnai žmonės atvyksta į kliniką skubiai dėl įvykusio traukulių epizodo. Ne visi traukuliai yra idiopatinės (be aiškios priežasties) epilepsijos priepuoliai. Traukulius gali iššaukti ir apsinuodijimai įvairiomis medžiagomis (pavyzdžiui, netyčia suėstos narkotinės medžiagos, kai kurie žmonių vaistai, augalai) ar struktūriniai pokyčiai smegenyse (pavyzdžiui, augliai, cistos ir pan.). Lygiai taip pat, ne visada epilepsijos priepuolis pasireiškia viso kūno traukuliais. Veterinarijos gydytojas pagal anamnezę, priepuolio apibūdinimą, o geriausiai - filmuotą medžiagą, gali įtarti, ar tai buvo epilepsijos priepuolis ir koks jis, ar traukuliai galimai kilo dėl kitų ligų.
Epilepsijos priepuolis gali būti generalizuotas – kai traukuliai pasireiškia visame kūne, gyvūnas yra nesąmoningas, nereaguoja į kvietimą, pasišlapina bei pasituština nevalingai, bėga seilės iš burnos, arba židininis – trukčioja tam tikros kūno vietos, gyvūno elgesys pakitęs, jis nesiorientuoja aplinkoje, loja. Prieš epilepsijos priepuolį ir po epilepsijos priepuolio yra laikotarpis, kuomet gyvūnas elgiasi jam neįprastai, gali pasireikšti agresija, mieguistumas, lojimas. Toks laikotarpis gali trukti kelias minutes, valandas ar net parą. Gyvūnas gali pilnai ir ,,neišeiti‘‘ iš šios stadijos, tokiu atveju tikėtina, kad pasireikš dar vienas priepuolis.
Taigi, ką daryti namuose pirmą kartą susidūrus su epilepsijos priepuoliu:
1) Užtikrinti saugią aplinką gyvūnui – jei gyvūną ištiko generalizuotas traukulių priepuolis, reikia užtikrinti, kad priepuolių metu jis nepatirs traumos (patraukti aštrius daiktus, patraukti gyvūną nuo laiptų ar aukštų baldų ir tt.).
2) Nekišti nieko gyvūnui į burną – kartais šeimininkai norėdami apsaugoti gyvūno liežuvį ar norėdami apsaugoti jį nuo užspringimo, kiša gyvūnui į burną įvairius daiktus arba savo rankas. To daryti negalima, nes gyvūnas yra nesąmoningas, traukulių metu raumenų susitraukimo jėga yra be galo didelė, todėl įkišti daiktai gali lūžti ir gyvūnas gali užspringti arba sukandžioti šeimininką. Pakankamai dažnai priepuolių metu gyvūnai susikandžioja lūpas arba liežuvį, tačiau tai yra mažiausia ir lengvai sutvarkoma problema, lyginant su kitomis pasekmėmis.
3) Filmuoti – gyvūno filmavimas streso metu tikrai nėra pirma mintis, atėjusi šeimininkui į galvą, tačiau tai labai padeda veterinarijos gydytojui atsakyti į daugumą jūsų klausimų ir nustatyti, ar tai galėjo būti epilepsijos priepuolis ar galbūt traukulių priežasties reikia ieškoti kitur.
4) Priepuoliui trunkant ilgiau nei 5 minutes ar priepuoliui kartojantis antrą kartą paros laikotarpyje, reikia vykti į artimiausią veterinarijos kliniką, kur jūsų augintiniu bus pasirūpinta – įvertinami gyvūno gyvybiniai parametrai, sąmonė, aplikuojami atitinkami traukulius slopinantys medikamentai ar gyvūnas įvedamas į narkozę. Generalizuoto traukulių priepuolio metu kūno temperatūra kyla ir smegenyse gali įvykti baltymų denatūracija (paprastai tariant ,,perdega smegenys‘‘), todėl labai svarbu sekti gyvūno temperatūrą ir, esant reikalui, jį vėsinti arba kritiniu atveju, nepavykus suvaldyti traukulių kitais medikamentais, įvesti jį į narkozę.
Epilepsijos priepuoliui pasireiškus pirmą kartą, trunkant trumpiau nei 5 minutes ir jiems nesikartojant, skubi veterinarinė pagalba nėra būtina (žinoma, tik tokiu atveju, jei gyvūnas nesusižeidė traukulių metu), tačiau reikėtų užsiregistruoti neurologo konsultacijai. Įvykus pirmam priepuoliui ir jiems nesikartojant bei nedažnėjant, medikamentinis gydymas iškart nėra skiriamas. Šeimininkams rekomenduojamas gyvūno stebėjimas, filmavimas ir priepuoliams kartojantis bei dažnėjant, pakartotinis apsilankymas dėl vaistų paskyrimo.
Veterinarijos gydytojui paskyrus antiepileptinius vaistus (dozė pritaikoma kiekvienam gyvūnui individualiai ir vėliau gydymo eigoje yra koreguojama) jie turi būti naudojami nuolat visą gyvūno gyvenimą ir nepertraukiant griežtai pagal nurodymus. Mitas, kad šiuos medikamentus reikia naudoti tik esant priepuoliams! Kai kuriais atvejais, veikliosios medžiagos gali būti keičiamos ar kombinuojamos kelios, tačiau tai atliekama tik paskyrus veterinarijos gydytojui!
Kaip minėta aukščiau, skubi veterinarinė pagalba reikalinga priepuoliui trunkant ilgiau nei 5 minutes ar priepuoliui kartojantis antrą kartą paros laikotarpyje. Nesuvaldžius priepuolio, galimos labai rimtos pasekmės ar net gyvūno mirtis.‘‘
Jei jūsų gyvūnui reikalinga veterinarijos gydytojo - neurologo konsultacija, registruokitės telefonu: +37062078353.
Likite sveiki!
LSMU VA Dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinika