DAŽNIAUSIOS ŠUNŲ ŠIRDIES LIGOS
Širdies ligos pasireiškia net iki 15 proc. visos šunų populiacijos, todėl kiekvienam šuns šeimininkui svarbu žinoti, kaip atpažinti pagrindinius požymius, leidžiančius įtarti beprasidedančias ar jau esamas širdies patologijas. Būtent apie tai ir dar daugiau pasakoja mūsų klinikos veterinarijos gydytoja - rezidentė Eglė Dargytė:
,,Širdies ligos gali būti įgimtos ir įgytos, todėl būdingi požymiai gali pasireikšti ir gan ankstyvame amžiuje.
Įgytos, arba degeneracinės, šunų širdies ligos gali būti skirstomos į vožtuvų ir širdies raumens (miokardo) patologijas. Degeneracinėmis širdies ligomis gali sirgti ir mažų, ir didelių veislių šunys.
Endokardiozė, arba miksomatozinė dviburio vožtuvo degeneracija – tai degeneracinio pobūdžio širdies liga, paveikianti dviburio (ir/ar triburio) vožtuvo struktūrą. Ši liga yra viena dažniausių šunų širdies patologijų. Besivystant ligai, vožtuvas, skiriantis prieširdžio ir skilvelio ertmes, ir jį laikančios stygos storėja, dėl ko ilgainiui išsivysto paveikto vožtuvo nesandarumas ir skilvelių sistolės metu dalis kraujo grįžta atgal į prieširdį. Dėl šios priežasties kyla spaudimas prieširdyje ir jis plečiasi, o patologijai pažengus vystosi stazinis širdies nepakankamumas. Šia liga dažniausiai suserga šunys, kurių idealus svoris yra iki 15 kilogramų ir yra kiek vyresni, t.y. nuo 6-8 metų amžiaus. Dažniausiai pasitaikančios veislės – Kavalieriaus karaliaus Karolio spanieliai, taksai, čihuahua, žaisliniai ir miniatiūriniai pudeliai ir kiti mažų veislių atstovai.
Didelių ir gigantinių veislių šunys, tokie kaip dobermanai, bokseriai, vokiečių dogai ar airių vilkogaudžiai, turi polinkį sirgti dilatacine kardiomiopatija. Sergant šia patologija širdies raumuo plonėja ir plečiasi jos kameros, todėl ilgainiui širdies susitraukimo laipsnis tampa nebepakankamas ir širdis nebegeba efektyviai pumpuoti kraujo. Dažniausiai šiai ligai polinkį turi vidutinio – vyresnio amžiaus patinai.
Kiek rečiau aptinkamos yra įgimtos širdies ydos, kurios gyvūną lydi nuo pat gimimo. Viena dažniausių įgimtų širdies patologijų yra išlikęs atviras arterinis latakas, arba kitaip vadinamas Botalo lataku. Embrioniniu laikotarpiu šis latakas yra gyvybiškai svarbus organizmui, nes padeda kraujui aplenkti dar nefunkcionuojančius plaučius ir aprūpinti organizmą deguonimi. Iškart po gimimo šis latakas nebetenka savo funkcijos ir turi užsiverti iškart po šuniuko gimimo, tačiau kartais šuntuojanti kraujagyslė išlieka ir gali funkcionuoti metų metus. Ši patologija yra sprendžiama chirurginiu būdu, kuomet aptiktas šuntas yra perrišamas arba kateterizuojamas pasitelkiant mažai invazyvios chirurginės procedūros metodus.
Pagrindiniai širdies ligų požymiai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį šunų šeimininkams:
1. Kosulys. Kosulys yra vienas dažniausiai aptinkamų klinikinių požymių šunims, kurie turi širdies ligą. Jei jūsų šuo staiga pradėjo kosėti arba kosulį pastebite jau kuris laikas, rekomenduojama apsilankyti veterinarijos klinikoje, kur veterinarijos gydytojas galės patikslinti kosulio priežastį. Šunys, sergantys širdies ligomis, gali kosėti dėl keleto priežasčių. Pirma, kai kuriems šunims, kurių širdis dirba nepakankamai efektyviai, plaučių alveolėse gali pradėti kauptis skysčiai, dėl kurių pasireiškia intensyvus kosulys ir apsunkintas kvėpavimas. Kita šunų grupė, kuriai gali pasireikšti širdinės kilmės kosulys, yra tie augintiniai, kurių širdis išsiplečia tiek, kad pradeda mechaniškai spausti aplink esančius kvėpavimo takus ir skatinta gyvūną kosėti dėl mechaninio kosulio reflekso vietų dirginimo.
2. Alpimas arba sąmonės netekimas. Kai širdis negali tinkamai funkcionuoti dėl struktūrinių miokardo pokyčių ar ritmo sutrikimų, gyvybiškai svarbūs organai, tokie kaip smegenys, negauna pakankamai deguonies ir maistinių medžiagų, kurias išnešioja kraujas kraujagyslių sistemos pagalba. Nepakankamas deguonies kiekis smegenyse gali sukelti staigų alpimą arba kolapsą. Šie epizodai dažniausiai būna susiję su dideliu fiziniu krūviu arba prasidėjus kosulio priepuoliui. Pasireiškus alpimui dėl širdies ligų, šuo gali netekti sąmonės kelioms sekundėms, o po priepuolio dažniausiai jaučiasi gerai ir grįžta prie savo įprastinės veiklos.
3. Apsunkintas kvėpavimas. Šunys, sergantys širdies ligomis, gali patirti apsunkinto kvėpavimo epizodus, kurie gali pasireikšti tiek fizinio aktyvumo, tiek ramybės metu. Apsunkęs kvėpavimas pasireiškia padažnėjusiu įkvėpimų ir iškvėpimų skaičiumi bei akivaizdžiai padidėjusiomis pastangomis kvėpuoti. Kai kurie šunys stengiasi kvėpuoti atsisėdę arba plačiai išskėtę kojas ir ištiesę kaklą, tokiu būdu kiek įmanoma atlaisvindami kvėpavimo takus. Jei pastebite, kad jūsų augintinio kvėpavimo dažnis ramybės ar miego metu viršija 30 kartų per minutę, rekomenduotina kreiptis veterinarijos gydytojo apžiūrai.
4. Fizinio krūvio netoleravimas. Šunys, sergantys širdies ligomis, gali greičiau pavargti pasivaikščiojimo ar kitokio fizinio aktyvumo metu. Taip pat galite pastebėti, kad net po minimalaus fizinio krūvio gyvūno atsigavimo laikotarpis užtrunka ilgiau nei įprastai.
5. Pilvo apimties padidėjimas. Esant pažengusiai dešinės širdies pusės patologijai, šuns pilvo apimtis gali padidėti dėl jame besikaupiančių skysčių. Pilvo apimties padidėjimas gali būti siejamas ir su kitais susirgimais, tokiais kaip žarnyno parazitai ar navikinės patologijos, todėl tikslią priežastį nustatyti gali tik veterinarijos gydytojas apžiūros metu.
6. Svorio netekimas. Šis požymis gali būti susijęs su prastu apetitu, sumažėjusiu maisto suvartojimu ir gali pasireikšti kaip vienas iš širdies ligų simptomų.
Kokių tyrimų reikia mano šuniui, norint diagnozuoti širdies patologiją?
Veterinarijos gydytojas - kardiologas apsilankymo metu paskirs ir atliks tyrimus, kurie yra būtini jūsų augintinio širdies ir kraujagyslių sistemos būklei įvertinti:
1. Bendras klinikinis tyrimas. Pirmiausia gydytojas įvertins šuns išvaizdą, kūno masės indeksą, gleivinių spalvą, arterijų pulsaciją, kūno temperatūrą. Taip pat, fonendoskopo pagalba įvertins, ar yra girdimi širdies ūžesiai, nustatys jų susidarymo vietą bei įvertins kvėpavimo garsus bei jų kokybę.
2. Širdies ultragarsinis tyrimas (echokardiografija). Šis tyrimas atliekamas visiems šunims, kuriems yra reikalingas širdies struktūros, funkcijos ir kraujo tėkmės vertinimas. Šio tyrimo metu, pasitelkiant specialią įrangą, ultragarso spindulių pagalba įvertinamos širdies kameros, raumens struktūra, kraujo tėkmė, įvertinamos esamos struktūrinės patologijos. Tyrimas yra atliekamas gulinčiam arba stovinčiam gyvūnui ir nėra skausmingas, todėl jokio diskomforto gyvūnui nesukelia. Sedacija ar narkozė daugeliu atvejų yra nereikalinga, išskyrus tuos atvejus, kai gyvūnas yra agresyvus.
3. Elektrokardiografija (EKG). Šis tyrimas leidžia tiksliai nustatyti, koks yra šuns širdies susitraukimo dažnis bei identifikuoti, ar jo širdis plaka įprastu rūšiai ritmu. Padidėjęs arba sumažėjęs širdies susitraukimų dažnis bei atsirandančios ritmo anomalijos gali atskleisti esamas širdies laidžiosios sistemos patologijas, kurioms gali prireikti medikamentinio gydymo ar širdies stimuliatoriaus implantacijos.
4. Rentgeninis tyrimas. Krūtinės ląstos rentgenografija - tai tyrimas, leidžiantis veterinarijos gydytojui vizualizuoti audinius, organus ir kaulus, esančius krūtinės ląstoje bei identifikuoti esamus pakitimus. Krūtinės ląstos rentgenogramos rekomenduojamos visiems šunims, kurie patiria kvėpavimo disfunkciją arba jiems yra įtariamos širdies ar plaučių ligos. Nors šis tyrimas nėra toks jautrus kaip širdies ultragarsinis tyrimas, rentgeno nuotraukų pagalba galima aptikti patologijas, kurios yra už širdies silueto ribų.
Nemažai aukščiau aprašytų širdies ligų simptomų yra būdingi ir kvėpavimo sistemos patologijoms, todėl šie tyrimai yra būtini norint tiksliai nustatyti diagnozę ir paskirti reikiamą gydymą atsižvelgiant į paveiktą organizmo sistemą.
Ar širdies ligos gali būti pagydomos?
Vieno bendro teisingo atsakymo į šį klausimą nėra. Tam tikros įgimtos širdies ligos, tokios kaip atviras arterinis (Botalo) latakas ar valvulinė plaučių arterijos stenozė gali būti pilnai išgydomos chirurginės arba minimaliai invazyvios intervencijos pagalba. Tačiau sutelkiant dėmesį į degeneracinio pobūdžio širdies ligas, kurių paplitimas šunų populiacijoje yra didžiausias, reikia pripažinti, kad šios ligos negali būti pilnai išgydomos. Pagrindinis šių ligų medikamentinio gydymo tikslas – sustabdyti patologijos progresavimą ir užkirsti kelią stazinio širdies nepakankamumo vystymuisi. Degeneracine širdies liga sergančiam pacientui skiriami vaistai, atsižvelgiant į širdies struktūrinius ir funkcinius pokyčius. Šių medikamentų pagalba gerinamas širdies susitraukimo laipsnis, reguliuojamas kraujo spaudimas bei stabilizuojami esami ritmo sutrikimai. Svarbu prisiminti, kad medikamentai, skirti degeneracinių širdies patologijų valdymui, dažnu atveju yra skiriami visam gyvenimui, todėl vaistų sudavimo nuoseklumas, atidus būklės stebėjimas ir reguliarios pakartotinės patikros patologijos progresui įvertinti yra pagrindinis raktas į ilgą ir kokybišką augintinio gyvenimą.''
Jei jūsų augintiniui reikalinga veterinarijos gydytojo - kardiologo konsultacija, registruokitės telefonu: +37062078353
Linkime nesirgti!
LSMU Dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinika
Dalintis
Širdies ligos pasireiškia net iki 15 proc. visos šunų populiacijos, todėl kiekvienam šuns šeimininkui svarbu žinoti, kaip atpažinti pagrindinius požymius, leidžiančius įtarti beprasidedančias ar jau esamas širdies patologijas. Būtent apie tai ir dar daugiau pasakoja mūsų klinikos veterinarijos gydytoja - rezidentė Eglė Dargytė:
,,Širdies ligos gali būti įgimtos ir įgytos, todėl būdingi požymiai gali pasireikšti ir gan ankstyvame amžiuje.
Įgytos, arba degeneracinės, šunų širdies ligos gali būti skirstomos į vožtuvų ir širdies raumens (miokardo) patologijas. Degeneracinėmis širdies ligomis gali sirgti ir mažų, ir didelių veislių šunys.
Endokardiozė, arba miksomatozinė dviburio vožtuvo degeneracija – tai degeneracinio pobūdžio širdies liga, paveikianti dviburio (ir/ar triburio) vožtuvo struktūrą. Ši liga yra viena dažniausių šunų širdies patologijų. Besivystant ligai, vožtuvas, skiriantis prieširdžio ir skilvelio ertmes, ir jį laikančios stygos storėja, dėl ko ilgainiui išsivysto paveikto vožtuvo nesandarumas ir skilvelių sistolės metu dalis kraujo grįžta atgal į prieširdį. Dėl šios priežasties kyla spaudimas prieširdyje ir jis plečiasi, o patologijai pažengus vystosi stazinis širdies nepakankamumas. Šia liga dažniausiai suserga šunys, kurių idealus svoris yra iki 15 kilogramų ir yra kiek vyresni, t.y. nuo 6-8 metų amžiaus. Dažniausiai pasitaikančios veislės – Kavalieriaus karaliaus Karolio spanieliai, taksai, čihuahua, žaisliniai ir miniatiūriniai pudeliai ir kiti mažų veislių atstovai.
Didelių ir gigantinių veislių šunys, tokie kaip dobermanai, bokseriai, vokiečių dogai ar airių vilkogaudžiai, turi polinkį sirgti dilatacine kardiomiopatija. Sergant šia patologija širdies raumuo plonėja ir plečiasi jos kameros, todėl ilgainiui širdies susitraukimo laipsnis tampa nebepakankamas ir širdis nebegeba efektyviai pumpuoti kraujo. Dažniausiai šiai ligai polinkį turi vidutinio – vyresnio amžiaus patinai.
Kiek rečiau aptinkamos yra įgimtos širdies ydos, kurios gyvūną lydi nuo pat gimimo. Viena dažniausių įgimtų širdies patologijų yra išlikęs atviras arterinis latakas, arba kitaip vadinamas Botalo lataku. Embrioniniu laikotarpiu šis latakas yra gyvybiškai svarbus organizmui, nes padeda kraujui aplenkti dar nefunkcionuojančius plaučius ir aprūpinti organizmą deguonimi. Iškart po gimimo šis latakas nebetenka savo funkcijos ir turi užsiverti iškart po šuniuko gimimo, tačiau kartais šuntuojanti kraujagyslė išlieka ir gali funkcionuoti metų metus. Ši patologija yra sprendžiama chirurginiu būdu, kuomet aptiktas šuntas yra perrišamas arba kateterizuojamas pasitelkiant mažai invazyvios chirurginės procedūros metodus.
Pagrindiniai širdies ligų požymiai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį šunų šeimininkams:
1. Kosulys. Kosulys yra vienas dažniausiai aptinkamų klinikinių požymių šunims, kurie turi širdies ligą. Jei jūsų šuo staiga pradėjo kosėti arba kosulį pastebite jau kuris laikas, rekomenduojama apsilankyti veterinarijos klinikoje, kur veterinarijos gydytojas galės patikslinti kosulio priežastį. Šunys, sergantys širdies ligomis, gali kosėti dėl keleto priežasčių. Pirma, kai kuriems šunims, kurių širdis dirba nepakankamai efektyviai, plaučių alveolėse gali pradėti kauptis skysčiai, dėl kurių pasireiškia intensyvus kosulys ir apsunkintas kvėpavimas. Kita šunų grupė, kuriai gali pasireikšti širdinės kilmės kosulys, yra tie augintiniai, kurių širdis išsiplečia tiek, kad pradeda mechaniškai spausti aplink esančius kvėpavimo takus ir skatinta gyvūną kosėti dėl mechaninio kosulio reflekso vietų dirginimo.
2. Alpimas arba sąmonės netekimas. Kai širdis negali tinkamai funkcionuoti dėl struktūrinių miokardo pokyčių ar ritmo sutrikimų, gyvybiškai svarbūs organai, tokie kaip smegenys, negauna pakankamai deguonies ir maistinių medžiagų, kurias išnešioja kraujas kraujagyslių sistemos pagalba. Nepakankamas deguonies kiekis smegenyse gali sukelti staigų alpimą arba kolapsą. Šie epizodai dažniausiai būna susiję su dideliu fiziniu krūviu arba prasidėjus kosulio priepuoliui. Pasireiškus alpimui dėl širdies ligų, šuo gali netekti sąmonės kelioms sekundėms, o po priepuolio dažniausiai jaučiasi gerai ir grįžta prie savo įprastinės veiklos.
3. Apsunkintas kvėpavimas. Šunys, sergantys širdies ligomis, gali patirti apsunkinto kvėpavimo epizodus, kurie gali pasireikšti tiek fizinio aktyvumo, tiek ramybės metu. Apsunkęs kvėpavimas pasireiškia padažnėjusiu įkvėpimų ir iškvėpimų skaičiumi bei akivaizdžiai padidėjusiomis pastangomis kvėpuoti. Kai kurie šunys stengiasi kvėpuoti atsisėdę arba plačiai išskėtę kojas ir ištiesę kaklą, tokiu būdu kiek įmanoma atlaisvindami kvėpavimo takus. Jei pastebite, kad jūsų augintinio kvėpavimo dažnis ramybės ar miego metu viršija 30 kartų per minutę, rekomenduotina kreiptis veterinarijos gydytojo apžiūrai.
4. Fizinio krūvio netoleravimas. Šunys, sergantys širdies ligomis, gali greičiau pavargti pasivaikščiojimo ar kitokio fizinio aktyvumo metu. Taip pat galite pastebėti, kad net po minimalaus fizinio krūvio gyvūno atsigavimo laikotarpis užtrunka ilgiau nei įprastai.
5. Pilvo apimties padidėjimas. Esant pažengusiai dešinės širdies pusės patologijai, šuns pilvo apimtis gali padidėti dėl jame besikaupiančių skysčių. Pilvo apimties padidėjimas gali būti siejamas ir su kitais susirgimais, tokiais kaip žarnyno parazitai ar navikinės patologijos, todėl tikslią priežastį nustatyti gali tik veterinarijos gydytojas apžiūros metu.
6. Svorio netekimas. Šis požymis gali būti susijęs su prastu apetitu, sumažėjusiu maisto suvartojimu ir gali pasireikšti kaip vienas iš širdies ligų simptomų.
Kokių tyrimų reikia mano šuniui, norint diagnozuoti širdies patologiją?
Veterinarijos gydytojas - kardiologas apsilankymo metu paskirs ir atliks tyrimus, kurie yra būtini jūsų augintinio širdies ir kraujagyslių sistemos būklei įvertinti:
1. Bendras klinikinis tyrimas. Pirmiausia gydytojas įvertins šuns išvaizdą, kūno masės indeksą, gleivinių spalvą, arterijų pulsaciją, kūno temperatūrą. Taip pat, fonendoskopo pagalba įvertins, ar yra girdimi širdies ūžesiai, nustatys jų susidarymo vietą bei įvertins kvėpavimo garsus bei jų kokybę.
2. Širdies ultragarsinis tyrimas (echokardiografija). Šis tyrimas atliekamas visiems šunims, kuriems yra reikalingas širdies struktūros, funkcijos ir kraujo tėkmės vertinimas. Šio tyrimo metu, pasitelkiant specialią įrangą, ultragarso spindulių pagalba įvertinamos širdies kameros, raumens struktūra, kraujo tėkmė, įvertinamos esamos struktūrinės patologijos. Tyrimas yra atliekamas gulinčiam arba stovinčiam gyvūnui ir nėra skausmingas, todėl jokio diskomforto gyvūnui nesukelia. Sedacija ar narkozė daugeliu atvejų yra nereikalinga, išskyrus tuos atvejus, kai gyvūnas yra agresyvus.
3. Elektrokardiografija (EKG). Šis tyrimas leidžia tiksliai nustatyti, koks yra šuns širdies susitraukimo dažnis bei identifikuoti, ar jo širdis plaka įprastu rūšiai ritmu. Padidėjęs arba sumažėjęs širdies susitraukimų dažnis bei atsirandančios ritmo anomalijos gali atskleisti esamas širdies laidžiosios sistemos patologijas, kurioms gali prireikti medikamentinio gydymo ar širdies stimuliatoriaus implantacijos.
4. Rentgeninis tyrimas. Krūtinės ląstos rentgenografija - tai tyrimas, leidžiantis veterinarijos gydytojui vizualizuoti audinius, organus ir kaulus, esančius krūtinės ląstoje bei identifikuoti esamus pakitimus. Krūtinės ląstos rentgenogramos rekomenduojamos visiems šunims, kurie patiria kvėpavimo disfunkciją arba jiems yra įtariamos širdies ar plaučių ligos. Nors šis tyrimas nėra toks jautrus kaip širdies ultragarsinis tyrimas, rentgeno nuotraukų pagalba galima aptikti patologijas, kurios yra už širdies silueto ribų.
Nemažai aukščiau aprašytų širdies ligų simptomų yra būdingi ir kvėpavimo sistemos patologijoms, todėl šie tyrimai yra būtini norint tiksliai nustatyti diagnozę ir paskirti reikiamą gydymą atsižvelgiant į paveiktą organizmo sistemą.
Ar širdies ligos gali būti pagydomos?
Vieno bendro teisingo atsakymo į šį klausimą nėra. Tam tikros įgimtos širdies ligos, tokios kaip atviras arterinis (Botalo) latakas ar valvulinė plaučių arterijos stenozė gali būti pilnai išgydomos chirurginės arba minimaliai invazyvios intervencijos pagalba. Tačiau sutelkiant dėmesį į degeneracinio pobūdžio širdies ligas, kurių paplitimas šunų populiacijoje yra didžiausias, reikia pripažinti, kad šios ligos negali būti pilnai išgydomos. Pagrindinis šių ligų medikamentinio gydymo tikslas – sustabdyti patologijos progresavimą ir užkirsti kelią stazinio širdies nepakankamumo vystymuisi. Degeneracine širdies liga sergančiam pacientui skiriami vaistai, atsižvelgiant į širdies struktūrinius ir funkcinius pokyčius. Šių medikamentų pagalba gerinamas širdies susitraukimo laipsnis, reguliuojamas kraujo spaudimas bei stabilizuojami esami ritmo sutrikimai. Svarbu prisiminti, kad medikamentai, skirti degeneracinių širdies patologijų valdymui, dažnu atveju yra skiriami visam gyvenimui, todėl vaistų sudavimo nuoseklumas, atidus būklės stebėjimas ir reguliarios pakartotinės patikros patologijos progresui įvertinti yra pagrindinis raktas į ilgą ir kokybišką augintinio gyvenimą.''
Jei jūsų augintiniui reikalinga veterinarijos gydytojo - kardiologo konsultacija, registruokitės telefonu: +37062078353
Linkime nesirgti!
LSMU Dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinika