TIESIOSIOS ŽARNOS IR ANUSO SUSIRGIMAI BEI JŲ CHIRURGINIS GYDYMAS
Apie tiesiosios žarnos ir anuso susirgimus bei jų chirurginį gydymą pasakoja veterinarijos gydytoja-Samanta Vainalavičienė.
Tiesiosios žarnos ir anuso ligos sudaro reikšmingą smulkiųjų gyvūnų chirurginės patologijos dalį. Dažniausiai šie susirgimai diagnozuojami šunims, tačiau gali pasitaikyti ir katėms. Klinikiniai požymiai dažnai yra panašūs nepriklausomai nuo ligos priežasties – gyvūnai stanginasi tuštinimosi metu (tenezmai), jaučia skausmą, laižo tarpvietės sritį, išmatose gali būti kraujo ar gleivių, o pažengusiais atvejais pastebimas tiesiosios žarnos audinių iškritimas arba navikiniai dariniai. Ankstyva diagnostika ir tinkamai parinktas chirurginis gydymas leidžia pasiekti gerus ilgalaikius rezultatus.
Viena dažniausių patologijų yra perianalinių liaukų ligos. Analinių maišelių uždegimas ar abscesai dažniausiai pasireiškia skausmu, paraudimu, pūlingomis išskyromis bei nuolatiniu tarpvietės laižymu. Pasikartojančiais atvejais rekomenduojama atlikti abipusę analinių maišelių eksciziją (šalinimą). Operacija reikalauja kruopštaus anatominių struktūrų išsaugojimo, kad būtų sumažinta išmatų nelaikymo ir pooperacinės infekcijos rizika.
Kita svarbi patologija – perianalinės fistulės, kurios dažniausiai nustatomos vokiečių aviganiams. Ši liga pasireiškia lėtinėmis opomis ir fistulėmis aplink išangę, stipriu skausmu bei pūlingomis išskyromis. Šiuo metu pirmo pasirinkimo gydymas dažniausiai yra medikamentinis, naudojant imunomoduliuojančius preparatus, tačiau chirurginis nekrozinių audinių pašalinimas ar rekonstrukcinės procedūros gali būti reikalingos konservatyvaus gydymo nesėkmės atvejais.
Tiesiosios žarnos prolapsas – tai būklė, kai per išangę išsiverčia tiesiosios žarnos gleivinė arba visi žarnos sluoksniai. Dažniausiai jis išsivysto dėl ilgalaikio stanginimosi, kurį įprastai sukelia viduriavimas esant enteritui, virškinamojo trakto parazitai, svetimkūniai ar net šlapinimosi sutrikimai. Jei prolapsas nustatomas anksti ir audiniai yra gyvybingi, atliekama jų repozicija bei laikinas išangės susiaurinimas, jog išvengti prolapso pasikartojimo. Esant nekroziniams ar negrįžtamai pažeistiems audiniams, būtina atlikti pažeistos tiesiosios žarnos dalies rezekciją ir anastomozę. Abiem atvejais, po pirmosios pagalbos suteikimo, tolimesnis svarbiausias žingsnis – priežasties išsiaiškinimas ir gydymas. Tais atvejais, kuomet priežastis nėra panaikinama – prolapsas visuomet pasikartoja.
Tarp dažniausių chirurginių ligų taip pat yra tarpvietės išvarža. Ji dažniausiai diagnozuojama vyresnio amžiaus nekastruotiems patinams dėl dubens diafragmos raumenų silpnėjimo. Klinikiniai požymiai apima apsunkintą tuštinimąsi, tarpvietės patinimą ir skausmą. Chirurginis gydymas grindžiamas dubens diafragmos rekonstrukcija, dažniausiai naudojant vidinio užtvarinio raumens (m. obturator internus) transpoziciją. Siekiant sumažinti ligos pasikartojimo riziką, kartu rekomenduojama atlikti kastraciją.
Atresia ani – tai reta įgimta naujagimių anorektalinė anomalija, kai nėra susiformavusi išangės anga. Dažniausiai nustatoma šuniukams ir kačiukams per pirmąsias gyvenimo dienas. Pagrindiniai klinikiniai požymiai – negalėjimas tuštintis, pilvo pūtimas ir matomos išangės nebuvimas. Gydymas yra tik chirurginis. Dažniausiai atliekama anoplastika, kurios metu suformuojama nauja išangės anga ir tiesioji žarna sujungiama su oda. Laiku diagnozavus ir atlikus operaciją, prognozė dažniausiai yra gera, ypač esant lengvesnėms šios anomalijos formoms.
Anuso ir tiesiosios žarnos navikai sudaro mažesnę dalį šios srities patologijų, tačiau jų chirurginis gydymas dažnai yra pagrindinis gydymo metodas. Gerybinės perianalinės adenomos dažniausiai nustatomos nekastruotiems patinams ir yra priklausomos nuo androgenų poveikio, todėl jų pašalinimas derinamas su kastracija. Piktybiniai navikai, tokie kaip adenokarcinomos ar tiesiosios žarnos adenokarcinomos, reikalauja platesnės chirurginės rezekcijos, o kai kuriais atvejais papildomai taikoma chemoterapija ar spindulinė terapija.
Pooperacinė priežiūra yra ne mažiau svarbi nei pati operacija. Rekomenduojama užtikrinti efektyvią analgeziją, skirti išmatas minkštinančią dietą ar preparatus, vengti vidurių užkietėjimo ir kruopščiai stebėti operacinės žaizdos gijimą. Ankstyvos komplikacijos gali būti kraujavimas, infekcija ar žaizdos prasiskyrimas, o vėlyvos – išangės stenozė, recidyvai ar išmatų nelaikymas.
Tiesiosios žarnos ir anuso ligų chirurginis gydymas reikalauja gero anatomijos išmanymo, tinkamos diagnostikos ir individualaus gydymo plano. Laiku diagnozavus ligą bei parinkus tinkamą chirurginę techniką, daugumai pacientų galima užtikrinti gerą gyvenimo kokybę ir ilgalaikę prognozę.
Dalintis
Apie tiesiosios žarnos ir anuso susirgimus bei jų chirurginį gydymą pasakoja veterinarijos gydytoja-Samanta Vainalavičienė.
Tiesiosios žarnos ir anuso ligos sudaro reikšmingą smulkiųjų gyvūnų chirurginės patologijos dalį. Dažniausiai šie susirgimai diagnozuojami šunims, tačiau gali pasitaikyti ir katėms. Klinikiniai požymiai dažnai yra panašūs nepriklausomai nuo ligos priežasties – gyvūnai stanginasi tuštinimosi metu (tenezmai), jaučia skausmą, laižo tarpvietės sritį, išmatose gali būti kraujo ar gleivių, o pažengusiais atvejais pastebimas tiesiosios žarnos audinių iškritimas arba navikiniai dariniai. Ankstyva diagnostika ir tinkamai parinktas chirurginis gydymas leidžia pasiekti gerus ilgalaikius rezultatus.
Viena dažniausių patologijų yra perianalinių liaukų ligos. Analinių maišelių uždegimas ar abscesai dažniausiai pasireiškia skausmu, paraudimu, pūlingomis išskyromis bei nuolatiniu tarpvietės laižymu. Pasikartojančiais atvejais rekomenduojama atlikti abipusę analinių maišelių eksciziją (šalinimą). Operacija reikalauja kruopštaus anatominių struktūrų išsaugojimo, kad būtų sumažinta išmatų nelaikymo ir pooperacinės infekcijos rizika.
Kita svarbi patologija – perianalinės fistulės, kurios dažniausiai nustatomos vokiečių aviganiams. Ši liga pasireiškia lėtinėmis opomis ir fistulėmis aplink išangę, stipriu skausmu bei pūlingomis išskyromis. Šiuo metu pirmo pasirinkimo gydymas dažniausiai yra medikamentinis, naudojant imunomoduliuojančius preparatus, tačiau chirurginis nekrozinių audinių pašalinimas ar rekonstrukcinės procedūros gali būti reikalingos konservatyvaus gydymo nesėkmės atvejais.
Tiesiosios žarnos prolapsas – tai būklė, kai per išangę išsiverčia tiesiosios žarnos gleivinė arba visi žarnos sluoksniai. Dažniausiai jis išsivysto dėl ilgalaikio stanginimosi, kurį įprastai sukelia viduriavimas esant enteritui, virškinamojo trakto parazitai, svetimkūniai ar net šlapinimosi sutrikimai. Jei prolapsas nustatomas anksti ir audiniai yra gyvybingi, atliekama jų repozicija bei laikinas išangės susiaurinimas, jog išvengti prolapso pasikartojimo. Esant nekroziniams ar negrįžtamai pažeistiems audiniams, būtina atlikti pažeistos tiesiosios žarnos dalies rezekciją ir anastomozę. Abiem atvejais, po pirmosios pagalbos suteikimo, tolimesnis svarbiausias žingsnis – priežasties išsiaiškinimas ir gydymas. Tais atvejais, kuomet priežastis nėra panaikinama – prolapsas visuomet pasikartoja.
Tarp dažniausių chirurginių ligų taip pat yra tarpvietės išvarža. Ji dažniausiai diagnozuojama vyresnio amžiaus nekastruotiems patinams dėl dubens diafragmos raumenų silpnėjimo. Klinikiniai požymiai apima apsunkintą tuštinimąsi, tarpvietės patinimą ir skausmą. Chirurginis gydymas grindžiamas dubens diafragmos rekonstrukcija, dažniausiai naudojant vidinio užtvarinio raumens (m. obturator internus) transpoziciją. Siekiant sumažinti ligos pasikartojimo riziką, kartu rekomenduojama atlikti kastraciją.
Atresia ani – tai reta įgimta naujagimių anorektalinė anomalija, kai nėra susiformavusi išangės anga. Dažniausiai nustatoma šuniukams ir kačiukams per pirmąsias gyvenimo dienas. Pagrindiniai klinikiniai požymiai – negalėjimas tuštintis, pilvo pūtimas ir matomos išangės nebuvimas. Gydymas yra tik chirurginis. Dažniausiai atliekama anoplastika, kurios metu suformuojama nauja išangės anga ir tiesioji žarna sujungiama su oda. Laiku diagnozavus ir atlikus operaciją, prognozė dažniausiai yra gera, ypač esant lengvesnėms šios anomalijos formoms.
Anuso ir tiesiosios žarnos navikai sudaro mažesnę dalį šios srities patologijų, tačiau jų chirurginis gydymas dažnai yra pagrindinis gydymo metodas. Gerybinės perianalinės adenomos dažniausiai nustatomos nekastruotiems patinams ir yra priklausomos nuo androgenų poveikio, todėl jų pašalinimas derinamas su kastracija. Piktybiniai navikai, tokie kaip adenokarcinomos ar tiesiosios žarnos adenokarcinomos, reikalauja platesnės chirurginės rezekcijos, o kai kuriais atvejais papildomai taikoma chemoterapija ar spindulinė terapija.
Pooperacinė priežiūra yra ne mažiau svarbi nei pati operacija. Rekomenduojama užtikrinti efektyvią analgeziją, skirti išmatas minkštinančią dietą ar preparatus, vengti vidurių užkietėjimo ir kruopščiai stebėti operacinės žaizdos gijimą. Ankstyvos komplikacijos gali būti kraujavimas, infekcija ar žaizdos prasiskyrimas, o vėlyvos – išangės stenozė, recidyvai ar išmatų nelaikymas.
Tiesiosios žarnos ir anuso ligų chirurginis gydymas reikalauja gero anatomijos išmanymo, tinkamos diagnostikos ir individualaus gydymo plano. Laiku diagnozavus ligą bei parinkus tinkamą chirurginę techniką, daugumai pacientų galima užtikrinti gerą gyvenimo kokybę ir ilgalaikę prognozę.