Fizioterapija šunims ir katėms: kada ji reikalinga ir kokią naudą teikia?
Apie reabilitacinį gydymą smulkiųjų gyvūnų veterinarijoje – kada jis reikalingas ir kodėl jis keičia gydymo rezultatus pasakoja veterinarijos gydytoja-reabilitologė Gabrielė Babarskaitė.
Šiuolaikinė smulkiųjų gyvūnų veterinarija vis dažniau kalba ne tik apie sėkmingą operaciją ar diagnozės nustatymą, bet ir apie tai, kaip greitai ir kokybiškai gyvūnas grįžta į normalų, neskausmingą judėjimą. Būtent čia itin svarbų vaidmenį atlieka reabilitacinis gydymas. Tai moksliškai pagrįsta, individualiai pritaikyta terapija, kurios tikslas – atkurti funkciją, sumažinti skausmą, pagreitinti atsistatymą ir užkirsti kelią ilgalaikėms komplikacijoms.
Reabilitacija reikalinga ne tik tada, kai gyvūnas patyrė traumą ar jam buvo atlikta chirurginė intervencija. Ji tampa būtina ir tuomet, kai norime apsaugoti judamąjį aparatą ateityje, ypač aktyviems, sportuojantiems ar darbiniams šunims. Mokslinė literatūra aiškiai rodo: tinkamai suplanuota ir laiku pradėta reabilitacija lemia geresnius funkcinius rezultatus.
Po kryžminių raiščių operacijų reabilitacija laikoma aukso standartu. Nors pati operacija stabilizuoja kelio sąnarį, ji neapsaugo nuo raumenų atrofijos, sąnario sustingimo ar netaisyklingo galūnės apkrovimo. Tyrimai rodo, kad šunys, kuriems taikoma struktūruota pooperacinė reabilitacija, beveik 2 kartus dažniau pasiekia gerą funkcinį rezultatą jau per pirmąsias 8 savaites, palyginti su tais, kuriems taikomas tik ribotas aktyvumas. Be to, ankstyva kryptinga terapija padeda greičiau atkurti šlaunies raumenų apimtį ir kelio sąnario judesių amplitudę – rodiklius, kurie tiesiogiai susiję su ilgalaike sąnario sveikata. Praktikoje tai reiškia, kad šuo greičiau pradeda pilnai remtis operuota galūne, juda simetriškiau.
Dar sudėtingesnis ir jautresnis reabilitacijos vaidmuo yra po neurologinių ligų, ypač po tarpslankstelinio disko ligos (IVDD). Po nugaros smegenų dekompresijos operacijų reabilitacija tampa ne tik judėjimo, bet ir gyvenimo kokybės atkūrimo priemone. Moksliniai duomenys rodo, kad daugiau nei 90 % šunų, kuriems išlieka gilus skausmo jutimas, gali atgauti savarankišką ėjimą, tačiau šis procesas dažnai būna ilgas ir reikalaujantis kryptingos pagalbos. Reabilitacija padeda palaikyti raumenų tonusą, gerinti koordinaciją, propriocepciją ir saugiai mokyti gyvūną iš naujo stovėti bei vaikščioti. Retrospektyviniai tyrimai rodo, kad šunų, kuriems po IVDD chirurgijos taikytas reabilitacinis gydymas, sėkmingo neurologinio atsistatymo dažnis gali siekti apie 85 %, kai tuo tarpu be reabilitacijos šis rodiklis yra reikšmingai mažesnis.
Vis dėlto reabilitacinis gydymas nėra skirtas vien tik „po nelaimės“. Vis daugiau dėmesio skiriama profilaktinei reabilitacijai ir fiziniam paruošimui sportuojantiems šunims. Agility, canicross ar darbinė veikla sukuria dideles apkrovas sąnariams, sausgyslėms ir raumenims. Mokslinė literatūra pabrėžia, kad kryptingas raumenų stiprinimas, stabilumo ir koordinacijos treniravimas gali sumažinti traumų riziką ir padėti anksti pastebėti funkcinius pakitimus, dar iki atsirandant akivaizdžiam šlubavimui. Tokia prevencinė reabilitacija leidžia prailginti sportinę karjerą ir išsaugoti gerą judėjimo kokybę net ir vyresniame amžiuje.
Apibendrinant, reabilitacinis gydymas smulkiųjų gyvūnų veterinarijoje yra ne papildoma, o neatsiejama šiuolaikinio gydymo dalis. Jis reikalingas tada, kai siekiame ne tik išgydyti pažeistą audinį, bet ir grąžinti gyvūną į pilnavertį, aktyvų gyvenimą. Mokslas aiškiai rodo, kad reabilitacija gali sutrumpinti funkcinį atsistatymo laiką, pagerinti judėjimo kokybę ir sumažinti komplikacijų riziką. O praktika įrodo viena – investicija į reabilitaciją yra investicija į ilgesnį, laimingesnį ir aktyvesnį mūsų augintinių gyvenimą.
Dalintis
Apie reabilitacinį gydymą smulkiųjų gyvūnų veterinarijoje – kada jis reikalingas ir kodėl jis keičia gydymo rezultatus pasakoja veterinarijos gydytoja-reabilitologė Gabrielė Babarskaitė.
Šiuolaikinė smulkiųjų gyvūnų veterinarija vis dažniau kalba ne tik apie sėkmingą operaciją ar diagnozės nustatymą, bet ir apie tai, kaip greitai ir kokybiškai gyvūnas grįžta į normalų, neskausmingą judėjimą. Būtent čia itin svarbų vaidmenį atlieka reabilitacinis gydymas. Tai moksliškai pagrįsta, individualiai pritaikyta terapija, kurios tikslas – atkurti funkciją, sumažinti skausmą, pagreitinti atsistatymą ir užkirsti kelią ilgalaikėms komplikacijoms.
Reabilitacija reikalinga ne tik tada, kai gyvūnas patyrė traumą ar jam buvo atlikta chirurginė intervencija. Ji tampa būtina ir tuomet, kai norime apsaugoti judamąjį aparatą ateityje, ypač aktyviems, sportuojantiems ar darbiniams šunims. Mokslinė literatūra aiškiai rodo: tinkamai suplanuota ir laiku pradėta reabilitacija lemia geresnius funkcinius rezultatus.
Po kryžminių raiščių operacijų reabilitacija laikoma aukso standartu. Nors pati operacija stabilizuoja kelio sąnarį, ji neapsaugo nuo raumenų atrofijos, sąnario sustingimo ar netaisyklingo galūnės apkrovimo. Tyrimai rodo, kad šunys, kuriems taikoma struktūruota pooperacinė reabilitacija, beveik 2 kartus dažniau pasiekia gerą funkcinį rezultatą jau per pirmąsias 8 savaites, palyginti su tais, kuriems taikomas tik ribotas aktyvumas. Be to, ankstyva kryptinga terapija padeda greičiau atkurti šlaunies raumenų apimtį ir kelio sąnario judesių amplitudę – rodiklius, kurie tiesiogiai susiję su ilgalaike sąnario sveikata. Praktikoje tai reiškia, kad šuo greičiau pradeda pilnai remtis operuota galūne, juda simetriškiau.
Dar sudėtingesnis ir jautresnis reabilitacijos vaidmuo yra po neurologinių ligų, ypač po tarpslankstelinio disko ligos (IVDD). Po nugaros smegenų dekompresijos operacijų reabilitacija tampa ne tik judėjimo, bet ir gyvenimo kokybės atkūrimo priemone. Moksliniai duomenys rodo, kad daugiau nei 90 % šunų, kuriems išlieka gilus skausmo jutimas, gali atgauti savarankišką ėjimą, tačiau šis procesas dažnai būna ilgas ir reikalaujantis kryptingos pagalbos. Reabilitacija padeda palaikyti raumenų tonusą, gerinti koordinaciją, propriocepciją ir saugiai mokyti gyvūną iš naujo stovėti bei vaikščioti. Retrospektyviniai tyrimai rodo, kad šunų, kuriems po IVDD chirurgijos taikytas reabilitacinis gydymas, sėkmingo neurologinio atsistatymo dažnis gali siekti apie 85 %, kai tuo tarpu be reabilitacijos šis rodiklis yra reikšmingai mažesnis.
Vis dėlto reabilitacinis gydymas nėra skirtas vien tik „po nelaimės“. Vis daugiau dėmesio skiriama profilaktinei reabilitacijai ir fiziniam paruošimui sportuojantiems šunims. Agility, canicross ar darbinė veikla sukuria dideles apkrovas sąnariams, sausgyslėms ir raumenims. Mokslinė literatūra pabrėžia, kad kryptingas raumenų stiprinimas, stabilumo ir koordinacijos treniravimas gali sumažinti traumų riziką ir padėti anksti pastebėti funkcinius pakitimus, dar iki atsirandant akivaizdžiam šlubavimui. Tokia prevencinė reabilitacija leidžia prailginti sportinę karjerą ir išsaugoti gerą judėjimo kokybę net ir vyresniame amžiuje.
Apibendrinant, reabilitacinis gydymas smulkiųjų gyvūnų veterinarijoje yra ne papildoma, o neatsiejama šiuolaikinio gydymo dalis. Jis reikalingas tada, kai siekiame ne tik išgydyti pažeistą audinį, bet ir grąžinti gyvūną į pilnavertį, aktyvų gyvenimą. Mokslas aiškiai rodo, kad reabilitacija gali sutrumpinti funkcinį atsistatymo laiką, pagerinti judėjimo kokybę ir sumažinti komplikacijų riziką. O praktika įrodo viena – investicija į reabilitaciją yra investicija į ilgesnį, laimingesnį ir aktyvesnį mūsų augintinių gyvenimą.