DIDELIS KATINO APETITAS IR KRENTANTIS SVORIS - DU HIPERTIROIDIZMO POŽYMIAI
Apie vieną dažniausių vyresnio amžiaus kačių endokrininių ligų – hipertiroidizmą – pasakoja veterinarijos mokslų daktarė, veterinarijos gydytoja terapeutė Inga Stadalienė.
Kai gyvūnas pasižymi geru apetitu, jo savininkas dažnai džiaugiasi ir mano, kad augintinis yra sveikas. Tačiau ne visais atvejais tai yra tiesa. Yra dalis susirgimų, kurių metu padidėja apetitas, bet kartu pastebimi ir kiti klinikiniai požymiai. Atidus gyvūno savijautos, elgsenos bei svorio pokyčių stebėjimas ir vertinimas padeda suprasti, ar šie požymiai gali būti susiję su liga.
Viena iš dažniausių vyresnio amžiaus kačių endokrininių ligų yra hipertiroidizmas, kuris Lietuvoje vis dar dažnai diagnozuojamas gana pažengus ligos procesui. Skirtingose pasaulio valstybėse ši liga nustatoma 1,5–11,4 proc. vyresnių nei 7 metų kačių. Pagrindiniai požymiai, iš kurių galima atpažinti pirmuosius ligos ženklus, yra padidėjęs apetitas ir mažėjantis svoris. Taip pat dažnai pastebima, kad katė daugiau laka vandens, dažniau šlapinasi, tampa neramesnė, dirglesnė, prastėja kailio būklė, pasireiškia neaiškios kilmės vėmimas. Ligai progresuojant, gali pasireikšti sunkesnis ir dažnesnis kvėpavimas, net lekavimas – reiškinys, kuris katėms nėra būdingas.
Hipertiroidizmas yra lėtinė liga, kurią laiku nustačius galima tinkamai suvaldyti ir užkirsti kelią su ja susijusioms komplikacijoms. Viena dažniausių komplikacijų – hipertrofinė kardiomiopatija, kurią gali lydėti tromboembolija (kraujagyslių užsikimšimas trombu). Periferinių arterijų tromboembolija yra viena sunkiausių komplikacijų – 60–70 proc. atvejų baigiasi mirtimi arba eutanazija. Kitos komplikacijos, tokios kaip kepenų pažeidimai ar virškinimo sistemos sutrikimai, dažnai stabilizuojasi pradėjus gydymą.
Kas yra hipertiroidizmas?
Tai liga, kurią sukelia per didelis skydliaukės hormonų kiekis. Šie hormonai veikia organizmą kataboliškai – suaktyvina medžiagų apykaitą. Nėra vienos aiškios priežasties, kodėl ši liga išsivysto, tačiau žinoma, kad skydliaukės veiklą gali paveikti įvairios cheminės medžiagos, patenkančios į organizmą su maistu ar oru. Šios medžiagos vadinamos goitrogenais arba mitogenais – jos gali skatinti skydliaukės veiklą, sukelti jos padidėjimą.
Visoms vyresnėms nei 7 metų katėms rekomenduojama nustatyti tiroksino (T4) kiekį kraujyje – tai profilaktinis tyrimas, kurį verta įtraukti į bendrą kraujo tyrimo protokolą esant bet kokiems sveikatos sutrikimams. Taip galima anksčiau diagnozuoti skydliaukės veiklos sutrikimus ir pradėti gydymą.
Kačių hipertiroidizmą diagnozuoti nėra sudėtinga. Įvertinus klinikinius požymius, reikia apčiuopti skydliaukę, įvertinti jos dydį bei nustatyti tiroksino (T4) koncentraciją kraujyje. Taip pat svarbu įvertinti gretutines ligas, ypač kepenų ir inkstų funkciją. Sutrikusi inkstų veikla gali būti užmaskuota hipertiroidizmo ir vėliau tapti netikėtu nemaloniu atradimu – lėtiniu inkstų nepakankamumu.
Katės, sergančios hipertiroidizmu, gali būti gydomos medikamentais visą likusį gyvenimą, taip pat galimas chirurginis skydliaukės skilties šalinimas. Specializuota dieta gali padėti sumažinti skydliaukės hormonų kiekį ir suvaldyti ligos požymius. Pažangiausias ir efektyviausias gydymo metodas yra radioaktyvaus jodo terapija, tačiau šiuo metu ši procedūra Lietuvoje nėra prieinama.
Sergančių kačių sveikata turi būti reguliariai tikrinama, siekiant išvengti komplikacijų. Vizitų pas veterinarijos gydytoją metu reikia stebėti inkstų ir kepenų veiklą, tiroksino kiekį kraujyje, matuoti kraujospūdį ir įvertinti skydliaukės dydį.
Jei pastebite, kad katė turi puikų apetitą, tačiau netenka svorio – nedelskite ir užregistruokite ją veterinarijos gydytojo konsultacijai.
Dalintis
Apie vieną dažniausių vyresnio amžiaus kačių endokrininių ligų – hipertiroidizmą – pasakoja veterinarijos mokslų daktarė, veterinarijos gydytoja terapeutė Inga Stadalienė.
Kai gyvūnas pasižymi geru apetitu, jo savininkas dažnai džiaugiasi ir mano, kad augintinis yra sveikas. Tačiau ne visais atvejais tai yra tiesa. Yra dalis susirgimų, kurių metu padidėja apetitas, bet kartu pastebimi ir kiti klinikiniai požymiai. Atidus gyvūno savijautos, elgsenos bei svorio pokyčių stebėjimas ir vertinimas padeda suprasti, ar šie požymiai gali būti susiję su liga.
Viena iš dažniausių vyresnio amžiaus kačių endokrininių ligų yra hipertiroidizmas, kuris Lietuvoje vis dar dažnai diagnozuojamas gana pažengus ligos procesui. Skirtingose pasaulio valstybėse ši liga nustatoma 1,5–11,4 proc. vyresnių nei 7 metų kačių. Pagrindiniai požymiai, iš kurių galima atpažinti pirmuosius ligos ženklus, yra padidėjęs apetitas ir mažėjantis svoris. Taip pat dažnai pastebima, kad katė daugiau laka vandens, dažniau šlapinasi, tampa neramesnė, dirglesnė, prastėja kailio būklė, pasireiškia neaiškios kilmės vėmimas. Ligai progresuojant, gali pasireikšti sunkesnis ir dažnesnis kvėpavimas, net lekavimas – reiškinys, kuris katėms nėra būdingas.
Hipertiroidizmas yra lėtinė liga, kurią laiku nustačius galima tinkamai suvaldyti ir užkirsti kelią su ja susijusioms komplikacijoms. Viena dažniausių komplikacijų – hipertrofinė kardiomiopatija, kurią gali lydėti tromboembolija (kraujagyslių užsikimšimas trombu). Periferinių arterijų tromboembolija yra viena sunkiausių komplikacijų – 60–70 proc. atvejų baigiasi mirtimi arba eutanazija. Kitos komplikacijos, tokios kaip kepenų pažeidimai ar virškinimo sistemos sutrikimai, dažnai stabilizuojasi pradėjus gydymą.
Kas yra hipertiroidizmas?
Tai liga, kurią sukelia per didelis skydliaukės hormonų kiekis. Šie hormonai veikia organizmą kataboliškai – suaktyvina medžiagų apykaitą. Nėra vienos aiškios priežasties, kodėl ši liga išsivysto, tačiau žinoma, kad skydliaukės veiklą gali paveikti įvairios cheminės medžiagos, patenkančios į organizmą su maistu ar oru. Šios medžiagos vadinamos goitrogenais arba mitogenais – jos gali skatinti skydliaukės veiklą, sukelti jos padidėjimą.
Visoms vyresnėms nei 7 metų katėms rekomenduojama nustatyti tiroksino (T4) kiekį kraujyje – tai profilaktinis tyrimas, kurį verta įtraukti į bendrą kraujo tyrimo protokolą esant bet kokiems sveikatos sutrikimams. Taip galima anksčiau diagnozuoti skydliaukės veiklos sutrikimus ir pradėti gydymą.
Kačių hipertiroidizmą diagnozuoti nėra sudėtinga. Įvertinus klinikinius požymius, reikia apčiuopti skydliaukę, įvertinti jos dydį bei nustatyti tiroksino (T4) koncentraciją kraujyje. Taip pat svarbu įvertinti gretutines ligas, ypač kepenų ir inkstų funkciją. Sutrikusi inkstų veikla gali būti užmaskuota hipertiroidizmo ir vėliau tapti netikėtu nemaloniu atradimu – lėtiniu inkstų nepakankamumu.
Katės, sergančios hipertiroidizmu, gali būti gydomos medikamentais visą likusį gyvenimą, taip pat galimas chirurginis skydliaukės skilties šalinimas. Specializuota dieta gali padėti sumažinti skydliaukės hormonų kiekį ir suvaldyti ligos požymius. Pažangiausias ir efektyviausias gydymo metodas yra radioaktyvaus jodo terapija, tačiau šiuo metu ši procedūra Lietuvoje nėra prieinama.
Sergančių kačių sveikata turi būti reguliariai tikrinama, siekiant išvengti komplikacijų. Vizitų pas veterinarijos gydytoją metu reikia stebėti inkstų ir kepenų veiklą, tiroksino kiekį kraujyje, matuoti kraujospūdį ir įvertinti skydliaukės dydį.
Jei pastebite, kad katė turi puikų apetitą, tačiau netenka svorio – nedelskite ir užregistruokite ją veterinarijos gydytojo konsultacijai.