KAIP APSAUGOTI GYVŪNĄ NUO PERKAITIMO IR KAIP ELGTIS JAM PERKAITUS?
Karštis – pavojus, kurio negalima ignoruoti: kaip apsaugoti augintinius vasarą?
Vasaros metu daugelis mūsų mėgaujasi šiluma, tačiau aukšta temperatūra gali būti ne tik nemaloni, bet ir pavojinga mūsų augintiniams. Skirtingai nei žmonės, gyvūnai turi ribotas galimybes reguliuoti kūno temperatūrą, todėl jie kur kas jautresni karščiui. Šiame straipsnyje veterinarijos gydytoja-rezidentė Gabrielė Lapkūnaitė papasakos, kodėl gyvūnai taip greitai perkaista, kaip atpažinti perkaitimo požymius bei kokių veiksmų imtis, kad apsaugotume savo keturkojus draugus nuo pavojingų pasekmių.
Kaip apsaugoti gyvūną nuo perkaitimo ir kaip elgtis jam perkaitus?
Karštomis vasaros dienomis ne tik žmonės jaučia diskomfortą – gyvūnai dar jautresni temperatūrų pokyčiams ir dažnai kenčia dėl perkaitimo ar net šilumos smūgio, kuris gali būti mirtinas. Ypač pažeidžiami šunys, katės, triušiai, taip pat vyresnio amžiaus, nutukę gyvūnai ar turintys širdies, kvėpavimo sistemų ligų.
Kodėl gyvūnai taip greitai perkaista?
Gyvūnai prakaituoja kitaip nei žmonės – pagrindinis jų organizmo atvėsinimo būdas yra lekavimas. Tačiau šis mechanizmas nėra efektyvus esant aukštai temperatūrai ir drėgmei. Be to, kai kurie gyvūnai (pvz., brachicefalinių veislių atstovai) fiziologiškai sunkiai kvėpuoja net normaliomis sąlygomis, todėl jų perkaitimo rizika dar didesnė.
Kaip atpažinti perkaitimą ar šilumos smūgį?
Įtarti perkaitimą reikėtų, jei augintinis:
Lekuoja labai dažnai, kvėpuoja sunkiai, garsiai;
Yra vangus, apatiškas, nenori judėti;
Turi karštą odą (ypač ausis, pažastis, pėdutes);
Vemia, viduriuoja;
Gali prasidėti traukuliai, gyvūnas gali netekti sąmonės
Prevencija: kaip apsaugoti gyvūną nuo perkaitimo?
Venkite aktyvumo karščiausiu dienos metu (11–17 val.);
Užtikrinkite pavėsį ir ventiliaciją – ypač jei gyvūnas laikomas lauke;
Nuolatinis priėjimas prie vėsaus vandens – svarbiausia priemonė perkaitimo prevencijai;
Niekada nepalikite gyvūno automobilyje! Net jei langai praverti – per kelias minutes temperatūra automobilyje pakyla iki mirtinos;
Ilgaplaukius gyvūnus galima apkirpti, bet niekada nenuskuskite iki odos – kailis taip pat apsaugo nuo saulės nudegimų;
Gyvūno voljeras turi būti pavėsyje, ne skardiniame ar plastikiniame statinyje.
Ką daryti, jei gyvūnas perkaito?
Nedelsdami perkelkite gyvūną į vėsią vietą (patalpą su ventiliacija ar pavėsį);
Vėsinkite drungnu (ne šaltu!) vandeniu – galite naudoti sudrėkintus rankšluosčius ant pažastų, letenų, kaklo, kirkšnių;
Galima naudoti ventiliatorių, bet ne šaltą orą tiesiai į veidą;
Duokite gerti vėsaus (ne ledinio) vandens mažais kiekiais – bet negirdykite per prievartą, nes gyvūnas gali aspiruoti;
Jei gyvūnas sąmoningas, bet silpnas – stebėkite, ar neatsiranda kitų simptomų;
Jei gyvūnas alpsta, trūkčioja, vemia ar viduriuoja – SKUBIAI VEŽKITE Į ARTIMIAUSIĄ VETERINARIJOS KLINIKĄ.
Nesistenkite gyvūno atvėsinti per greitai – šaltas vanduo ar ledas gali sukelti šoką ir pabloginti būklę!
Atminkite:
Šuniui bėgiojimas karštu asfaltu – tai tas pats, kas jums basomis eiti per įkaitusias plyteles;
Kailis saugo ne tik nuo šalčio, bet ir nuo UV spindulių bei perkaitimo – ne visada skutimas yra išeitis;
Katės taip pat perkaista – ypač ilgaplaukės, nutukusios ar laikomos neventiliuojamose patalpose.
Rūpestis – geriausia apsauga
Gyvūnų perkaitimas – rimta, bet išvengiama problema, jei skiriame pakankamai dėmesio jų savijautai ir aplinkos sąlygoms. Atsakingai planuodami pasivaikščiojimus, užtikrindami pavėsį, švarų geriamąjį vandenį ir vengdami perkaitimo rizikos veiksnių, galime padėti savo augintiniams saugiai ir komfortiškai praleisti karštas vasaros dienas. Stebėkite savo gyvūną, neignoruokite pirmųjų perkaitimo požymių ir nedvejodami kreipkitės į veterinarijos gydytoją – Jūsų rūpestis gali išgelbėti gyvybę.
Registruokitės telefonu vizitui +3706207853.
Dalintis
Karštis – pavojus, kurio negalima ignoruoti: kaip apsaugoti augintinius vasarą?
Vasaros metu daugelis mūsų mėgaujasi šiluma, tačiau aukšta temperatūra gali būti ne tik nemaloni, bet ir pavojinga mūsų augintiniams. Skirtingai nei žmonės, gyvūnai turi ribotas galimybes reguliuoti kūno temperatūrą, todėl jie kur kas jautresni karščiui. Šiame straipsnyje veterinarijos gydytoja-rezidentė Gabrielė Lapkūnaitė papasakos, kodėl gyvūnai taip greitai perkaista, kaip atpažinti perkaitimo požymius bei kokių veiksmų imtis, kad apsaugotume savo keturkojus draugus nuo pavojingų pasekmių.
Kaip apsaugoti gyvūną nuo perkaitimo ir kaip elgtis jam perkaitus?
Karštomis vasaros dienomis ne tik žmonės jaučia diskomfortą – gyvūnai dar jautresni temperatūrų pokyčiams ir dažnai kenčia dėl perkaitimo ar net šilumos smūgio, kuris gali būti mirtinas. Ypač pažeidžiami šunys, katės, triušiai, taip pat vyresnio amžiaus, nutukę gyvūnai ar turintys širdies, kvėpavimo sistemų ligų.
Kodėl gyvūnai taip greitai perkaista?
Gyvūnai prakaituoja kitaip nei žmonės – pagrindinis jų organizmo atvėsinimo būdas yra lekavimas. Tačiau šis mechanizmas nėra efektyvus esant aukštai temperatūrai ir drėgmei. Be to, kai kurie gyvūnai (pvz., brachicefalinių veislių atstovai) fiziologiškai sunkiai kvėpuoja net normaliomis sąlygomis, todėl jų perkaitimo rizika dar didesnė.
Kaip atpažinti perkaitimą ar šilumos smūgį?
Įtarti perkaitimą reikėtų, jei augintinis:
Lekuoja labai dažnai, kvėpuoja sunkiai, garsiai;
Yra vangus, apatiškas, nenori judėti;
Turi karštą odą (ypač ausis, pažastis, pėdutes);
Vemia, viduriuoja;
Gali prasidėti traukuliai, gyvūnas gali netekti sąmonės
Prevencija: kaip apsaugoti gyvūną nuo perkaitimo?
Venkite aktyvumo karščiausiu dienos metu (11–17 val.);
Užtikrinkite pavėsį ir ventiliaciją – ypač jei gyvūnas laikomas lauke;
Nuolatinis priėjimas prie vėsaus vandens – svarbiausia priemonė perkaitimo prevencijai;
Niekada nepalikite gyvūno automobilyje! Net jei langai praverti – per kelias minutes temperatūra automobilyje pakyla iki mirtinos;
Ilgaplaukius gyvūnus galima apkirpti, bet niekada nenuskuskite iki odos – kailis taip pat apsaugo nuo saulės nudegimų;
Gyvūno voljeras turi būti pavėsyje, ne skardiniame ar plastikiniame statinyje.
Ką daryti, jei gyvūnas perkaito?
Nedelsdami perkelkite gyvūną į vėsią vietą (patalpą su ventiliacija ar pavėsį);
Vėsinkite drungnu (ne šaltu!) vandeniu – galite naudoti sudrėkintus rankšluosčius ant pažastų, letenų, kaklo, kirkšnių;
Galima naudoti ventiliatorių, bet ne šaltą orą tiesiai į veidą;
Duokite gerti vėsaus (ne ledinio) vandens mažais kiekiais – bet negirdykite per prievartą, nes gyvūnas gali aspiruoti;
Jei gyvūnas sąmoningas, bet silpnas – stebėkite, ar neatsiranda kitų simptomų;
Jei gyvūnas alpsta, trūkčioja, vemia ar viduriuoja – SKUBIAI VEŽKITE Į ARTIMIAUSIĄ VETERINARIJOS KLINIKĄ.
Nesistenkite gyvūno atvėsinti per greitai – šaltas vanduo ar ledas gali sukelti šoką ir pabloginti būklę!
Atminkite:
Šuniui bėgiojimas karštu asfaltu – tai tas pats, kas jums basomis eiti per įkaitusias plyteles;
Kailis saugo ne tik nuo šalčio, bet ir nuo UV spindulių bei perkaitimo – ne visada skutimas yra išeitis;
Katės taip pat perkaista – ypač ilgaplaukės, nutukusios ar laikomos neventiliuojamose patalpose.
Rūpestis – geriausia apsauga
Gyvūnų perkaitimas – rimta, bet išvengiama problema, jei skiriame pakankamai dėmesio jų savijautai ir aplinkos sąlygoms. Atsakingai planuodami pasivaikščiojimus, užtikrindami pavėsį, švarų geriamąjį vandenį ir vengdami perkaitimo rizikos veiksnių, galime padėti savo augintiniams saugiai ir komfortiškai praleisti karštas vasaros dienas. Stebėkite savo gyvūną, neignoruokite pirmųjų perkaitimo požymių ir nedvejodami kreipkitės į veterinarijos gydytoją – Jūsų rūpestis gali išgelbėti gyvybę.
Registruokitės telefonu vizitui +3706207853.