Viskas apie kraujo perpylimą. Kas? Kada? Kaip?
Kraujo perpylimas arba hemotransfuzija – kraujo ar jo komponentų infuzija recipientui. Šios procedūros gali prireikti dėl anemijos, atsiradusios dėl daugelio priežasčių, pavyzdžiui, intensyvaus kraujavimo (vidinio ar išorinio), autoimuninių ligų, onkologinių ligų, erkių pernešamų ligų ir kt., dėl trombocitopenijos (trombocitų kiekio sumažėjimo), krešėjimo sutrikimų dėl krešėjimo faktorių trūkumo, hipoalbuminemijos (vieno iš kraujyje esančių baltymų trūkumo) ir tt. Plačiau apie tai, kada ši procedūra reikalinga ir kaip ji atliekama, papasakos mūsų klinikos veterinarijos gydytoja – rezidentė Renata Jarockaitė:
,,Kraujo ar jo komponentų perpylimas – kai kuriais atvejais neišvengiama procedūra. Šios procedūros gali prireikti gyvūnams dėl tam tikrų priežasčių - nukraujavimo, autoimuninių ligų, sutrikus krešėjimo faktorių gamybai, infekcinių ligų ar kai kurių kitų ūmių ir lėtinių ligų. Vienais atvejais perpilamas kraujas, kitais tik eritrocitų masė, taip pat gali būti atliktas tik kraujo plazmos perpylimas.
Gyvūnai, kaip ir žmonės turi kraujo grupes, kurios nustatomos naudojant specialius testus. Šunys turi daugiau nei 12 kraujo grupių, kurių kombinacijos yra paveldimos kiekvienam individualiai. Dėl šios priežasties šunims tiriama ne kraujo grupė, o šunų eritrocitų antigeno DEA 1.1 buvimas – teigiama arba neigiama. Katės turi tris pagrindines kraujo grupes – A, B ir AB. Pagal šiuos rezultatus nusprendžiama, kokio kraujo reikia. Jei greitai nepavyksta rasti tinkamo donoro, išskirtiniais atvejais pirmą kartą gali būti perpilamas bet koks kraujas. Tačiau jei yra galimybė, visada stengiamasi surasti tinkamiausią donorą. Taip pat, kai kuriuose miestuose veikia gyvūnų kraujo bankai, todėl galima kreiptis ir į juos.
Išsiaiškinus gyvūno kraujo grupę, pagal tam tikras formules skaičiuojamas kraujo kiekis, kurio jam reikia.
Kraujo ar jo komponentų perpylimas nėra kaip paprasta lašinė infuzija, kadangi reikalinga intensyvi gyvūno priežiūra dėl galimų organizmo reakcijų. Ši procedūra turi trukti ne ilgiau 4 valandų, nes vėliau atsiranda kontaminacijos rizika. Intensyviausias stebėjimas reikalingas pirmas 30 perpylimo minučių, kadangi tuo metu kyla didžiausia anafilaksinio šoko rizika. Viso kraujo perpylimo metu pildomas specialus protokolas, kuriame kas 5 minutes, vėliau kas 10 – 15 ir kas 30 minučių fiksuojami gyvūno gyvybiniai parametrai – gleivinių spalva, kapiliarų prisipildymo greitis, kvėpavimo dažnis, širdies dažnis, kūno temperatūra bei gyvūno sąmonė. Šie rodikliai gydytojui leidžia įvertinti, kaip organizmas reaguoja į svetimą kraują. Jei gyvūnas perpylimo metu jaučiasi gerai, jo gyvybiniai parametrai stabilūs, perpylimo greitis kas tam tikrą laiką gali būti pagreitinamas. Pasikeitus bent vienam iš šių parametrų, kraujo perpylimo greitis lėtinamas arba transfuzija yra stabdoma ir pradedamas gyvūno būklės stabilizavimas.
Atlikus kraujo ar jo komponentų perpylimą, gyvūnas paliekamas klinikos stacionare stebėjimui iki tol, kol Jūsų veterinarijos gydytojas nuspręs, kad gyvūnas yra stabilios būklės ir gali keliauti namo. Tai priklauso nuo gyvūno būklės, pakartotinai atliktų kraujo ir, esant poreikiui, kitų tyrimų bei gyvybinių parametrų ir esamos ligos. Priklausomai nuo ligos, organizmo atsako ir kraujo tyrimų, gali reikėti atlikti ne vieną kraujo ar jo komponentų perpylimą.‘‘
Linkime nesirgti!
O jei jums reikalinga veterinarijos gydytojo konsultacija, galite registruotis telefonu: +37062078353
LSMU Dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinika
Dalintis
Kraujo perpylimas arba hemotransfuzija – kraujo ar jo komponentų infuzija recipientui. Šios procedūros gali prireikti dėl anemijos, atsiradusios dėl daugelio priežasčių, pavyzdžiui, intensyvaus kraujavimo (vidinio ar išorinio), autoimuninių ligų, onkologinių ligų, erkių pernešamų ligų ir kt., dėl trombocitopenijos (trombocitų kiekio sumažėjimo), krešėjimo sutrikimų dėl krešėjimo faktorių trūkumo, hipoalbuminemijos (vieno iš kraujyje esančių baltymų trūkumo) ir tt. Plačiau apie tai, kada ši procedūra reikalinga ir kaip ji atliekama, papasakos mūsų klinikos veterinarijos gydytoja – rezidentė Renata Jarockaitė:
,,Kraujo ar jo komponentų perpylimas – kai kuriais atvejais neišvengiama procedūra. Šios procedūros gali prireikti gyvūnams dėl tam tikrų priežasčių - nukraujavimo, autoimuninių ligų, sutrikus krešėjimo faktorių gamybai, infekcinių ligų ar kai kurių kitų ūmių ir lėtinių ligų. Vienais atvejais perpilamas kraujas, kitais tik eritrocitų masė, taip pat gali būti atliktas tik kraujo plazmos perpylimas.
Gyvūnai, kaip ir žmonės turi kraujo grupes, kurios nustatomos naudojant specialius testus. Šunys turi daugiau nei 12 kraujo grupių, kurių kombinacijos yra paveldimos kiekvienam individualiai. Dėl šios priežasties šunims tiriama ne kraujo grupė, o šunų eritrocitų antigeno DEA 1.1 buvimas – teigiama arba neigiama. Katės turi tris pagrindines kraujo grupes – A, B ir AB. Pagal šiuos rezultatus nusprendžiama, kokio kraujo reikia. Jei greitai nepavyksta rasti tinkamo donoro, išskirtiniais atvejais pirmą kartą gali būti perpilamas bet koks kraujas. Tačiau jei yra galimybė, visada stengiamasi surasti tinkamiausią donorą. Taip pat, kai kuriuose miestuose veikia gyvūnų kraujo bankai, todėl galima kreiptis ir į juos.
Išsiaiškinus gyvūno kraujo grupę, pagal tam tikras formules skaičiuojamas kraujo kiekis, kurio jam reikia.
Kraujo ar jo komponentų perpylimas nėra kaip paprasta lašinė infuzija, kadangi reikalinga intensyvi gyvūno priežiūra dėl galimų organizmo reakcijų. Ši procedūra turi trukti ne ilgiau 4 valandų, nes vėliau atsiranda kontaminacijos rizika. Intensyviausias stebėjimas reikalingas pirmas 30 perpylimo minučių, kadangi tuo metu kyla didžiausia anafilaksinio šoko rizika. Viso kraujo perpylimo metu pildomas specialus protokolas, kuriame kas 5 minutes, vėliau kas 10 – 15 ir kas 30 minučių fiksuojami gyvūno gyvybiniai parametrai – gleivinių spalva, kapiliarų prisipildymo greitis, kvėpavimo dažnis, širdies dažnis, kūno temperatūra bei gyvūno sąmonė. Šie rodikliai gydytojui leidžia įvertinti, kaip organizmas reaguoja į svetimą kraują. Jei gyvūnas perpylimo metu jaučiasi gerai, jo gyvybiniai parametrai stabilūs, perpylimo greitis kas tam tikrą laiką gali būti pagreitinamas. Pasikeitus bent vienam iš šių parametrų, kraujo perpylimo greitis lėtinamas arba transfuzija yra stabdoma ir pradedamas gyvūno būklės stabilizavimas.
Atlikus kraujo ar jo komponentų perpylimą, gyvūnas paliekamas klinikos stacionare stebėjimui iki tol, kol Jūsų veterinarijos gydytojas nuspręs, kad gyvūnas yra stabilios būklės ir gali keliauti namo. Tai priklauso nuo gyvūno būklės, pakartotinai atliktų kraujo ir, esant poreikiui, kitų tyrimų bei gyvybinių parametrų ir esamos ligos. Priklausomai nuo ligos, organizmo atsako ir kraujo tyrimų, gali reikėti atlikti ne vieną kraujo ar jo komponentų perpylimą.‘‘
Linkime nesirgti!
O jei jums reikalinga veterinarijos gydytojo konsultacija, galite registruotis telefonu: +37062078353
LSMU Dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinika