CEZARIO PJŪVIS. KADA NEBEGALIMA LAUKTI?
Jauniklių atvedimas gali būti bauginanti ir kartais liūdnų pasekmių atnešanti patirtis tiek kalytei, tiek jos savininkui. Tad žinios apie atvedimo procesą bei, žinoma, gyvūno priežiūrą vaikingumo metu yra būtinos. Apie tai, ką reikia žinoti, jog jauniklių atėjimas į pasaulį būtų sėkmingas ir kada privaloma kreiptis pagalbos į specialistus, pasakoja mūsų klinikos veterinarijos gydytoja - rezidentė Grėta Tičkūnaitė ir veterinarijos gydytoja - chirurgė Samanta Užanskytė:
,,Įprastai šuningumas trunka apie 57-72 dienas, tačiau vidutiniškai – 63 dienas. Ypač svarbu žinoti kergimo datą arba ovuliacijos datą, tai leidžia paskutinėmis vaikingumo dienomis kalytės priežiūrai skirti daugiau laiko, pasiruošti jauniklių atvedimui bei laiku neprasidėjus atvedimui kreiptis į veterinarijos gydytojus. Artėjant gimdymo laikotarpiui rekomenduojama du kartus per dieną stebėti kalės kūno temperatūrą – tai padės įvertinti artėjantį gimdymą. Likus 24 valandoms iki atvedimo pradžios kalytės kūno temperatūra laikinai sumažėja 1-2 laipsniais nuo įprastos kalės kūno temperatūros. Gimdymo procesas susideda iš pagrindinių 3 stadijų. Pirmojo etapo metu – nukritus kalytės rektinei temperatūrai, galite pastebėti, jog kalytė tapo nerami, atsisako ėsti, ieško kur pasislėpti – ramios ir tylios aplinkos, pradeda „sukti lizdą“. Šis etapas paprastai trunka apie 6-12 valandų, tad jei per 24val. nuo šių požymių atsiradimo gimdymas neprasideda – būtina skubi veterinarijos gydytojo pagalba. 2 – osios gimdymo stadijos metu prasideda stangos. Galite pastebėti periodiškus, stiprius kalytės pilvo susitraukimus. Prasidėjus stangoms – pirmasis šuniukas turėtų pasirodyti per pirmąją valandą, tačiau jei per pirmąsias 30 minučių šuniukas negimsta – rekomenduojama ilgiau nedelsti ir vykti į veterinarijos kliniką. Po šuniuko atvedimo kalytė gali pereiti į “ramybės” fazę, tačiau ji negali trukti ilgiau nei 2 – 4 valandas. Tiek šiuo atveju, tiek tais atvejais, kai akivaizdžiai matote, kad vaisius yra užstrigęs gimdymo takuose ir vaisiaus negalite ištraukti ar atstatyti į normalią padėtį rankų pagalba arba kuomet kalytė tampa vangi, apatiška – nedelsdami vykite į veterinarijos kliniką specialistų įvertinimui ir skubiai pagalbai, kadangi gali būti pasireiškusi distokija. Distokija – tai negalėjimas natūraliu būdu atsivesti jauniklių. Šią būklę lemia daugelis faktorių: gyvūno veislė (didesnę predispoziciją distokijai turi brachiocefalų veislės bei mažos veislės), gyvūno amžius, vaisių skaičius (didelė tikimybė distokijos pasireiškimui esant vieno vaisiaus vaikingumui). Žinoma, taip pat atvedimo proceso sėkmingumą lemia ir vaisių dydis, jų padėtis gimdymo takuose, apsigimimai bei patelės sveikatos būklė (pvz. anksčiau patirtos distokijos, patirtos traumos ir pan.).
Taigi atvykus į veterinarijos kliniką Jūsų augintiniui visų pirma bus atlikta bendroji apžiūra bei vaisių gyvybingumo įvertinimas. Vaisių gyvybingumas nustatomas atlikus ultragarsinį tyrimą, kurio metu suskaičiuojamas vaisių širdies darbo dažnis, įvertinamas vaisių judrumas. Tais atvejais, kuomet įvertinus vaisių širdies darbo dažnį yra nustatomas „vaisių stresas“ – reikalinga skubi chirurginė intervencija – cezario pjūvis. Cezario pjūvio operacija dažnai reikalinga jei ankstesnio atvedimo metu kalytei buvo reikalinga chirurginė pagalba. Taip pat svarbu pabrėžti, jog stresas padidina distokijos riziką, todėl artėjant numatomam atvedimo laikui reikėtų užtikrinti kuo ramesnę ir patelei įprastą aplinką.
Siekiant užtikrinti kuo sklandesnį vaikingumą ir išvengti netikėtumų atvedimo metu, rekomenduojama atlikti profilaktinę vaikingų patelių apžiūrą. Šios apžiūros metu veterinarijos gydytojas įvertina vaisių vystymąsi, vaisių padėtį, gyvybingumą. Taip pat, esant įtarimams dėl galimo distokijos pasireiškimo, rentgeninio tyrimo pagalba, galima nustatyti tikslų jauniklių skaičių bei jų padėtį patelės lytiniuose takuose. Rentgeninio tyrimo metu galime įvertinti patelės dubens kaulų plotį, išmatuoti ar patelei pavyks jauniklius atvesti pačiai.
Laiku atvykus į veterinarijos kliniką, „mamai“ ir jaunikliams suteikus profesionalią pagalbą, dažniausiai dar tą pačią dieną pacientai gali keliauti namo. Svarbiausia rami ir greita savininko/veisėjo reakcija, nesukeliant patelei papildomo streso.
Mūsų klinikos gydytojai gali padėti Jums vaikingumo, atvedimo, jauniklių priežiūros klausimais''.
Jei jūsų gyvūnui reikalinga veterinarijos gydytojo konsultacija, registruotis galite telefonu: +370 620 78353
Dalintis
Jauniklių atvedimas gali būti bauginanti ir kartais liūdnų pasekmių atnešanti patirtis tiek kalytei, tiek jos savininkui. Tad žinios apie atvedimo procesą bei, žinoma, gyvūno priežiūrą vaikingumo metu yra būtinos. Apie tai, ką reikia žinoti, jog jauniklių atėjimas į pasaulį būtų sėkmingas ir kada privaloma kreiptis pagalbos į specialistus, pasakoja mūsų klinikos veterinarijos gydytoja - rezidentė Grėta Tičkūnaitė ir veterinarijos gydytoja - chirurgė Samanta Užanskytė:
,,Įprastai šuningumas trunka apie 57-72 dienas, tačiau vidutiniškai – 63 dienas. Ypač svarbu žinoti kergimo datą arba ovuliacijos datą, tai leidžia paskutinėmis vaikingumo dienomis kalytės priežiūrai skirti daugiau laiko, pasiruošti jauniklių atvedimui bei laiku neprasidėjus atvedimui kreiptis į veterinarijos gydytojus. Artėjant gimdymo laikotarpiui rekomenduojama du kartus per dieną stebėti kalės kūno temperatūrą – tai padės įvertinti artėjantį gimdymą. Likus 24 valandoms iki atvedimo pradžios kalytės kūno temperatūra laikinai sumažėja 1-2 laipsniais nuo įprastos kalės kūno temperatūros. Gimdymo procesas susideda iš pagrindinių 3 stadijų. Pirmojo etapo metu – nukritus kalytės rektinei temperatūrai, galite pastebėti, jog kalytė tapo nerami, atsisako ėsti, ieško kur pasislėpti – ramios ir tylios aplinkos, pradeda „sukti lizdą“. Šis etapas paprastai trunka apie 6-12 valandų, tad jei per 24val. nuo šių požymių atsiradimo gimdymas neprasideda – būtina skubi veterinarijos gydytojo pagalba. 2 – osios gimdymo stadijos metu prasideda stangos. Galite pastebėti periodiškus, stiprius kalytės pilvo susitraukimus. Prasidėjus stangoms – pirmasis šuniukas turėtų pasirodyti per pirmąją valandą, tačiau jei per pirmąsias 30 minučių šuniukas negimsta – rekomenduojama ilgiau nedelsti ir vykti į veterinarijos kliniką. Po šuniuko atvedimo kalytė gali pereiti į “ramybės” fazę, tačiau ji negali trukti ilgiau nei 2 – 4 valandas. Tiek šiuo atveju, tiek tais atvejais, kai akivaizdžiai matote, kad vaisius yra užstrigęs gimdymo takuose ir vaisiaus negalite ištraukti ar atstatyti į normalią padėtį rankų pagalba arba kuomet kalytė tampa vangi, apatiška – nedelsdami vykite į veterinarijos kliniką specialistų įvertinimui ir skubiai pagalbai, kadangi gali būti pasireiškusi distokija. Distokija – tai negalėjimas natūraliu būdu atsivesti jauniklių. Šią būklę lemia daugelis faktorių: gyvūno veislė (didesnę predispoziciją distokijai turi brachiocefalų veislės bei mažos veislės), gyvūno amžius, vaisių skaičius (didelė tikimybė distokijos pasireiškimui esant vieno vaisiaus vaikingumui). Žinoma, taip pat atvedimo proceso sėkmingumą lemia ir vaisių dydis, jų padėtis gimdymo takuose, apsigimimai bei patelės sveikatos būklė (pvz. anksčiau patirtos distokijos, patirtos traumos ir pan.).
Taigi atvykus į veterinarijos kliniką Jūsų augintiniui visų pirma bus atlikta bendroji apžiūra bei vaisių gyvybingumo įvertinimas. Vaisių gyvybingumas nustatomas atlikus ultragarsinį tyrimą, kurio metu suskaičiuojamas vaisių širdies darbo dažnis, įvertinamas vaisių judrumas. Tais atvejais, kuomet įvertinus vaisių širdies darbo dažnį yra nustatomas „vaisių stresas“ – reikalinga skubi chirurginė intervencija – cezario pjūvis. Cezario pjūvio operacija dažnai reikalinga jei ankstesnio atvedimo metu kalytei buvo reikalinga chirurginė pagalba. Taip pat svarbu pabrėžti, jog stresas padidina distokijos riziką, todėl artėjant numatomam atvedimo laikui reikėtų užtikrinti kuo ramesnę ir patelei įprastą aplinką.
Siekiant užtikrinti kuo sklandesnį vaikingumą ir išvengti netikėtumų atvedimo metu, rekomenduojama atlikti profilaktinę vaikingų patelių apžiūrą. Šios apžiūros metu veterinarijos gydytojas įvertina vaisių vystymąsi, vaisių padėtį, gyvybingumą. Taip pat, esant įtarimams dėl galimo distokijos pasireiškimo, rentgeninio tyrimo pagalba, galima nustatyti tikslų jauniklių skaičių bei jų padėtį patelės lytiniuose takuose. Rentgeninio tyrimo metu galime įvertinti patelės dubens kaulų plotį, išmatuoti ar patelei pavyks jauniklius atvesti pačiai.
Laiku atvykus į veterinarijos kliniką, „mamai“ ir jaunikliams suteikus profesionalią pagalbą, dažniausiai dar tą pačią dieną pacientai gali keliauti namo. Svarbiausia rami ir greita savininko/veisėjo reakcija, nesukeliant patelei papildomo streso.
Mūsų klinikos gydytojai gali padėti Jums vaikingumo, atvedimo, jauniklių priežiūros klausimais''.
Jei jūsų gyvūnui reikalinga veterinarijos gydytojo konsultacija, registruotis galite telefonu: +370 620 78353